Vandens malūnas – turbūt pirmasis žmogaus sukurtas „robotas“.
Jis dirba visą parą, pagal iš anksto „parengtą programą“, atlieka labai daug nuobodžių veiksmų. Jeigu sunku patikėti, pabandykite rankomis sumalti vieną maišą grūdų.
Iki šio „roboto“ išradimo, monotoniškiems darbams atlikti žmogus tiesiog naudojosi kitų gyvūnų pagalba: jaučių, arklių, asiliukų, kupranugarių ir pan.
Pirmosios žinios apie vandens malūnus Lietuvoje siekia 1404 metus, kai Jogaila ir Vytautas leido Vokiečių ordinui statyti malūnus ant Nevėžio krantų. Taip Lietuvoje prasidėjo pramonės revoliucija – negyvosios gamtos įdarbinimas.
Vilniaus pilių Karališkasis malūnas minimas nuo XVI amžiaus, o iš jo gautos pajamos buvo skiriamos Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčiai.
Iš Šv. Kazimiero koplyčios kasos ne kartą skolinosi ir Lietuvos valdovai.Pavyzdžiui, Jonas Kazimieras Vaza (1648-1668) iš Šv. Kazimiero koplyčios pasiskolino 27 tūkst. auksinų karo prieš Rusiją reikmėms.
Taip visokios mechanizacijos, elektrifikacijos, automatizacijos ir internetizacijos padeda valstybėms pasirūpinti net tik pavojais, bet ir bendrais poreikiais.
Šaltinis: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija
