Karalius Mindaugas, greičiausiai, karūnuotas ne liepos 6-ąja, bet – liepos 13-ąja. Priežastis – kalendoriuose.
1582 metais tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje pagal popiežiaus Grigaliaus XIII bulę įvestas Naujasis kalendorius. Taip popiežiaus paliepimu spalio 5 d. buvo paskelbta kaip spalio 15 d., o metuose dingo net 10 dienų. Pagal šį naująjį (Grigaliaus) kalendorių gyvename ir šiandien.
Kadangi Senajame (Julijaus) kalendoriuje metai buvo 11 minučių ilgesni, bėgant amžiams, pavasario lygiadienis, kuris svarbus nustatant šv. Velykų datą, vis įvykdavo anksčiau ir anksčiau, t.y. jau nebe kovo 21 d. Taip, kilo reali grėsmė, kad šv. Velykas gali tekti švęsti žiemą. Būtent šią grėsmę ir neutralizavo Grigaliaus kalendorius.
Skirtumai tarp kalendorių galėjo būti skaičiuojami ne tik dienomis, bet ir metais. Pavyzdžiui, britai naujus metus skaičiuodavo nuo kovo 25 d. ir tik 1752 metais, priėmus Naująjį (Grigaliaus) kalendorių, sausio 1-oji tapo pirmoji naujųjų metų diena. Skirtingas naujųjų metų dienas turėjo ir mūsų kaimynai. Pavyzdžiui, carinėje Rusijoje, nuo 1492 iki 1700, pirmoji naujųjų metų diena buvo rugsėjo 1 d.
Net Kalėdas krikščionys aritmetiškai švenčia du kartus metuose: pirmą kartą – metų pradžioje, sausio 7 d., antrą kartą – jau metų pabaigoje, gruodžio 25 d.
Kadangi skirtingose vietose buvo skirtingos ne tik dienos, bet ir metai, iki šiol svarbius istorinius įvykius minime nesilaikydami laiko aritmetikos, t.y. kada tiksliai sukanka „jubiliejus“. Juk, svarbiausia – paminėjimas, šventė ir jos dvasia.
Šaltinis: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija
