MadeinVilnius.lt – Vilniaus naujienų dienoraštis
Vilniaus istorija

9-tąjį jubiliejų mini Literatų gatvės projektas

Viena gražiausių Vilniaus senamiesčio gatvių yra Literatų gatvė. Labai ilgą laiką buvusi apleista, dabar, galima drąsiai sakyti, ji yra reprezentacinė. Projektas pradėtas 2008 metais, pirmieji darbai buvo atidengti 2009 metų gegužės 28 dieną. Projekto kuratoriai ir iniciatoriai yra VŠĮ „Modernaus meno centras“ ir menininkė Eglė Vertelkaitė. Nuo projekto pradžios gatvės siena pasipildė jau 225 dedikacijomis literatams. Daugiau apie projektą skaitykite čia. 2014 metų vasario mėnesį MMC išleido kultūrinį gidą „Literatų gatvė”, kuris skirtas Literatų gatvei ir joje įamžintiems menininkams.

XVIII a. pabaigos dokumentuose Literatų gatvė vadinama Šv. Mykolo skersgatviu, kartais vadinama „zaulek mimo zboru evangelicki“, „zaulek z Wielkiey ulicy“. 1808 m. miesto plane Biliūno, Literatų ir Volano gatvės vadinamos vienu pavadinimu – Šv. Mykolo. Atitinkamai – Šv. Mykolo I-oji, Šv. Mykolo II-oji, Šv. Mykolo III-oji. Jos visos tris vedė Šv. Mykolo bažnyčios link, dėl to ir atsirando toks pavadinimas. XIX a. viduryje gatvė pradedama vadinti – Pokrovo (Покровский), šis pavadinimas susijęs su kadaise Literatų gatvės gale XIV – XVI a. stovėjusia Pokrovo cerkve (db. Švietimo ministerijos rūmai). Dabartinį pavadinimą ji gavo XIX amžiaus pabaigoje, greičiausiai todėl kad joje gyveno Adomas Mickevičius, arba todėl kad joje buvo įsikūrę daug spaustuvių ir knyginėlių.

Nuotrauka: Janas Bulhakas, Pakrovo gatvė 1912 m.


Nuotrauka: Boleslava Zdanovska, Literatų gatvė, 1930-1940 metai

Literatų gatvė 1935 metai

Nuotaukoje namatyti Šv. Jonų bažnyčios varpinės

Nuotrauka: Vytautas Balčytis, Literatų gatvė, 1995 metai

2009 – 2014 m. vykdytas „Literatų gatvės projektas“. 2011 m. gegužės 28 d. Literatų gatvėje buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitas plokšteles ar objektėlius skirtus literatams.

„Literatų gatvės pati idėja, kad gatvė turėtų būti skirta literatams, yra Danguolės Butkienės, kuri buvo tuo metu kelionių agentūros direktorė.“ – sako projekto koordinatorė, menininkė Eglė Vertelkaitė.

Projekto pradžioje darbai Literatų gatvėje turėjo apsigyventi vos kelioms dienoms. Tai buvo projektas sugalvotas renginiui „Menas netradicinėse erdvėse“. „Mes, keli draugai, padarėm dedikacijas tokioj aptriušusioj sienoj. Ji buvo savotiškai labai graži ir romantiška, bet tikrai ne tokia, kokia yra dabar“, – prisiminė menininkė.

Eseisto ir literatūros kritiko  Aido Marčėno eilėraštis „Literatų gatvė“ tapo Literatų gatvės projekto iniciacija ir leitmotyvu.

Aidas Marčėnas
Literatų gatvė
Prieš lietuvių kalbos abitūros
egzaminą, menu, su klasiokais
literatų gatvėje dūros
prisirūkę ir po pedesioką
padarę iš baimės, kol mąstėm
temas, kurios gal ir gali
būti nuleistos – iškąskit,
laisvą renkuosi, pro šalį
štai jau trečią dešimtmetį teka
ir užtikrina tvirtą trajaką
talentas, kad ir ne ovič
bet mane mažutėlį įpieš gal
gatvėje literatų, gdzie mieszkal
Mickiewicz I Jakimowicz

Kai kurie menininkai į projektą buvo pakviesti. Vėliau buvo išplatintas pranešimas menininkams, o kai kurie dedikacijas sukūrė tiesiog pamatę pačią Literatų gatvę.

Sienoje pavaizduotame mene atsispindi dedikacijas skirtingų laikmečių rašytojams. Rasa Noreikaitė-Miliūnienė sukūrė darbus Juozapui Albinui Herbačiauskui ir Kristinai Sabaliauskaitei. Menininkė Marta Vosyliūtė pasirinko rašytojus Giedrą Radvilavičiūtę, Neringą Abrutytę ir Donatą Petrošių. Literatų gatvės sienoje yra sukurtos keturios dedikacijos: Alfonsui Andriuškevičiui, Danutei Kalinauskaitei, Giedrai Radvilavičiūtei, Vislavai Šimborskai.

Literatų gatvė sulaukia didelio lietuvių ir užsienio turistų susidomėjimo, tad be abejonės, tai viena iš Vilniaus senamiestyje lankomų vietų.

Šaltiniai:

http://www.vilniusgo.lt

http://www.gidas.mb.vu.lt/
http://mmcentras.lt/
http://www.ldm.lt/

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

avatar
  Užsisakyti komentarų pranešimus  
Pranešti apie

Panašūs pranešimai

Pirmą kartą Vilniuje rasti Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI – XVII a. rūmų fragmentai

Evaldas Činga

„Vilniaus kuluaruose“ – sovietmečio Vilniaus gyvenimas

LRT.lt

Profesorius: retas lietuvis galėtų paaiškinti, kodėl Vilnius priklauso Lietuvai

LRT.lt

Pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas – 1863 m. sukilimo dalyvis

Evaldas Činga

„Spec. Žvėryno“ vadas: per sausio įvykius visi buvom permirkę molotovais

Evaldas Činga

Architektūrologė: šiandien Misionierių ansamblis panašus į paukštį nukirstu sparnu

Evaldas Činga

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika