Šiemet sukanka 74 metai nuo Vilniaus geto likvidavimo. Minint šią sukaktį, prisimenamas ne tik geto likimas, bet ir kultūrinė veikla jame, kuri padėjo išgyventi kalėjusiems žmonėms.

Vilniaus senamiestyje getas įkurtas 1941-aisiais, per Antrąjį pasaulinį karą. Jo teritorija buvo padalyta į dvi dalis – mažąjį bei didįjį getą. Getas Vilniuje veikė dvejus metus. Jis buvo išsidėstęs Pylimo, Rūdininkų, Stiklių gatvėse. Nors už geto sienų vyravo nacistinės Vokietijos tvarka, gete galiojo autonomija. Čia patekti buvo galima tik su specialiais leidimais.

„Getas pradeda gyventi, sakykim, tokį kasdienišką gyvenimą, tampa savotiška valstybe valstybėje, kuri turi savo valdžią, kuri turi savo ūkinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo formas, turi savo teismus, policiją ir visas įstaigas, būdingas, sakykim, tokiai mini valstybei“, – pasakoja istorikas Arūnas Bubnys.

Aukščiausiai geto savivaldos institucijai – Žydų tarybai – buvo pavaldūs įvairūs skyriai. Vienas jų – kultūros ir švietimo skyrius, kuravęs geto teatro, muziejaus bei bibliotekos veiklą. Šis skyrius minimas ir išlikusiose geto afišose.

Plačiau apie jas – Agnės Mačiulytės ir Simonos Stanapėdytės reportaže.

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

5 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist