Gyvenimo sostinėje tempas diktuoja apsipirkimo įpročius. Lyginant Vilniaus ir kitų šalies miestų bei miestelių pirkinių krepšelius „Maximos“ parduotuvėse matyti, kad vilniečiai dažniau renkasi jau paruoštus maisto produktus. 695-ąjį gimtadienį švenčiančios Lietuvos sostinės pirkėjai teikia pirmenybę ir šviežioms, ekologiškoms daržovėms, egzotiniams vaisiams.
Dažniau nei kitų šalies miestų „Maximos“ pirkėjai, vilniečiai gerokai aktyviau perka kulinarijos gaminius. Vilniuje itin populiarios fasuotos salotos su aliejumi – kone pusė jų nuperkama sostinėje. Vilniečiai noriai renkasi ir paukštienos gaminius, palyginti dažniau stiprinasi įvairiais užkandžiais: sostinėje paklausūs sušiai ir sušių rinkiniai, kurių Vilniuje įsigyjama gerokai daugiau nei visos likusios šalies „Maximose“, taip pat – vietoje kepamos badelės, lavašai, kibinai ir čeburekai.
„Akivaizdu, kad vilniečių pirkimo įpročiams nemažą įtaką daro gyvenimo didžiausiame šalies mieste ypatybės. Visų pirma – tempas: Vilniaus gyventojai nelinkę gaišti daug laiko virtuvėje, tačiau vertina šviežią ir kokybišką maistą“, – teigia Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.
Anot jos, sostinės gyventojai maitinasi toli gražu ne vien užkandžiais. Lyginant prekybos Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose duomenis, krenta į akis tai, kad vilniečiai itin dėmesingi sveikai mitybai, ir ant stalų dažnai galima išvysti tiek lietuviškas, tiek ir kitų kraštų daržoves bei vaisius. Be to, Vilniuje – daugiausiai ekologiškiems produktams pirmenybę teikiančių pirkėjų. Sostinėje taip pat daugiausiai nuperkama ekologiškų vištų kiaušinių, putpelių kiaušinių, ekologiškų daržovių, duonos.
„Susidaro įspūdis, kad kosmopolitiškumas ir atvirumas, kurį savo laiškuose skelbė didysis kunigaikštis Gediminas, įsitvirtinęs ir šiuolaikinių vilniečių pasaulėžiūroje bei įpročiuose. Tai pasakytina žvelgiant į pirkėjų pasirinkimą: pavyzdžiui, Vilniuje gerokai dažniau nei kituose šalies miestuose perkama egzotinių vaisių, mažiau su tradicine lietuviška virtuve siejamų daržovių, tokių kaip Briuselio kopūstai, baklažanai, cukinijos. Matyti, kad vilniečiai teikia pirmenybę maisto produktams, vartojamiems iš karto parsinešus iš parduotuvės – šviežiai žuviai, daržovėms“, – komentuoja V. Drulienė.
Sostinės gyventojai pastebimai dažniau renkasi prieskonines daržoves – žoleles, šviežius pipirus, taip pat moliūgus – daugiau nei 4 iš 10 šių daržovių nuperkama Vilniaus „Maximose“. Vilniečių krepšeliuose palyginti dažniau atsiranda ir ankštinės bei stiebinės daržovės: kukurūzai, žirniai, salierai, pupelės ir artišokai. Du trečdaliai viso tinklo parduotuvėse įsigyjamų veganiškų maisto produktų taip pat nuperkami Vilniaus „Maxima“ parduotuvėse.
Palyginti su kitų Lietuvos miestų pirkėjais, vilniečiai „Maximose“ rečiau perka avalynę, periodinius leidinius. Prekybos tinklo duomenimis, Vilniaus gyventojai mažiau vartoja šviesios duonos ir pirmenybę teikia juodai. Ne tokie populiarūs Vilniuje ir ledai puodeliuose – sostinės pirkėjai pirmenybę teikia ledams ant pagaliuko ir ledų batonėliams.
„Suprantama, sostinės gyventojai pasižymi kiek didesne perkamąja galia, kas taip pat atsispindi analizuojant pirkinių krepšelį. Tačiau visiems savo pirkėjams visoje šalyje esame pažadėję platų pasirinkimą ir mažą kainą. Šio pažado laikomės nuo praėjusių metų pradžios vykdydami kampaniją – „Mažos kainos garantija“, kurios dėka galime garantuoti ne didesnes prekių kainas nei kituose didžiuosiuose prekybos centruose Lietuvoje ir Lenkijoje“, – pabrėžia V. Drulienė.
