Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas.
„Kol priemonės nėra patvirtintos Ministrų kabineto, tikrai negaliu diskutuoti ir kažko anonsuoti, bet taip, mes vertiname galimas priemones“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymuose dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų teigė G. Norkūnas.
Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, benzino litras galėtų atpigti 13 centų, o dyzelinas – 5 centais.
„Jeigu kalbėtume apie akcizo sumažinimą iki minimalaus ir pridėtinės vertės mokesčio sumažinimą tiek, kiek tai yra įmanoma, tai kalbėtume apie benzino atpigimą turbūt 13 centų, o dyzeliniai degalai atpigtų 5 centais, – komitete pranešė G. Norkūnas.
Komiteto vadovui Mykolui Majauskui perklausus, ar PVM sumažinimas reiškia mažesnes jo pajamas dėl to, kad būtų sumažintas akcizas, finansų viceministras tai patvirtino.
„Tačiau ne tik mokestiniai elementai sudaro kainos dedamąją, faktinė kaina degalinėje priklausytų nuo nemokestinių veiksnių – maržos, paklausos, didžiąja dalimi žaliavinės produkcijos kainos“, – pridūrė viceministras.
G. Norkūnas pabrėžė, kad Europos Komisija (EK) šiuo metu neleidžia mažinti PVM degalams, bet jau svarsto šį klausimą.
„Tol, kol nėra EK sprendimo, valstybės narės savarankiškas sprendimas sumažinti PVM pažeidžiant direktyvą gali sąlygoti sankcijas“, – Seimo nariams tvirtino G. Norkūnas.
Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, jeigu ES matytų galimybę koreguoti PVM degalams, Lietuva irgi svarstytų tokį variantą. Tačiau ji sako, kad rinkos dalyviams galima būtų taikyti ir tiesioginį kompensavimą, tačiau sumažinus PVM biudžetas netektų daugiau įplaukų.
G. Norkūno teigimu, preliminariais skaičiavimais, sumažinus degalų akcizą į valstybės biudžetą nebūtų surinkta apie 127 mln. eurų.
M. Majausko teigimu, 21 proc. PVM degalų kainoje vaidina reikšmingą vaidmenį.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas suabejojo, ar mažindama akcizus valstybė nepadidins perdirbėjų ar prekybininkų maržų, kurios yra perteklinės.
„Mano nuomone, (degalų – BNS) rinka nėra efektyvi nei didmeninėje, nei mažmeninė prekyboje. Bazinė kuro kaina tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje yra beveik vienoda, o maržos didesnės Lietuvoje“, – teigė ministras.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė pabrėžė, kad tai turi aiškintis Konkurencijos taryba, nes dyzelino ir benzino kainų valstybė nereguliuoja, todėl nei VERT, nei ministerija komercinės informacijos negali gauti: „Pasižiūrėti, ar nėra kartelinių susitarimų, pamatyti kainų struktūrą“.
M. Majauskas teigė neišgirdęs degalinių atstovų pažado, kad akcizų mažinimu jie nepasinaudos: „Garantijų jokių neturime“.
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas ir degalinių tinklo „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas sako, kad sumažinus akcizą ar net biopriedų dalies maišymo į kurą reikalavimus, būtų „išgelbėta ekonomika“.
„Tie, kurie atlieka vidaus pervežimus, stato automobilius į kiemą, nebevažiuoja, nes nuostolius patiria. Dėl žmonių (…) – jie nebeperka degalų. Prarandame milijonus nieko nedarydami. Turime konkuruoti su Lenkija ir išlaikyti tą lygį“, – teigė jis.
K. Stasiukynas, be kita ko, pabrėžė, kad valstybės biudžetas nesurenka apie 10 mln. eurų pajamų per mėnesį dėl to, kad kuro nesipila tranzitinis transportas.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas įsitikinęs, kad Lietuvos mažmeninė degalų prekybos rinka yra konkurencinga, nes veikia daug degalinių.
„Pati konkurencija sureguliuoja visus bandymus uždirbti viršpelnius ar kažkur kažką pasiimti daugiau, negu priklauso rinkos sąlygomis. Tai ta konkurencinga rinka ir užtiktina, kad nenusės pas tarpininkus ar mažmenine prekyba degalais užsiimantys nepiktnaudžiaus ir nepasiims viršpelnių“, – tvirtino jis.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė, kad sumažinus akcizą degalams reikia su degalinėmis pasirašyti susitarimą, kad visa nauda atitektų gyventojams, o ne degalų pardavėjams.
Tačiau jis taip pat prisiminė, jog žlugo 2015 metų valstybės susitarimas su prekybininkais, kad įvedus eurą kur į laiką nebus didinamos kainos: „Bet susitarimas baigėsi ir buvo nušuoliuota į kainų didinimą“.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas įsitikinęs, kad negalima teigti, jog Lietuvoje didmeninės dyzelino kainos visada buvo didesnės negu Lenkijoje.
„Nuo 2010 metų didmeninių naftos produktų kainų skirtumas nebuvo visą laiką Lenkijos naudai. (…) Taip, per pastarąsias savaites skirtumas buvo iššokęs Lenkijos naudai. Aną savaitę dyzelio didmeninės kainos Lietuvoje jau buvo tokios pačios, kaip Lenkijoje. Ilgalaikis skirtumas yra pusantro cento, tai tikrai nedaug. Benzino kainų skirtumas – apie vieną centą nuo litro. Buvo ūgtelėjęs sausį, vasarį, o kovą jau arti nulio“, – parlamentarus informavo SEB atstovas.
Vėliau jis patikslino, kad kalbėdamas turėjo galvoje tik mažmenines, o ne didmenines kainas.
M. Majauskas į tai atsakė, kad degalų kainų Lenkijoje ir Lietuvoje skirtumas susidaro dėl valstybių mokestinės politikos – akcizo ir PVM.
Pasak jo, jeigu Lietuva iki leistinos minimalios ES ribos sumažintų akcizą ir dar „reikšmingai“ apkarpytų 21 proc. siekiantį degalų PVM, benzinas atpigtų apie 45 centais, o dyzelinas – 35 centais su sąlyga, jeigu degalinės mokesčių sumažinimo naudą perduotų vartotojams, o ne pasiimtų sau.
Pasak jo, benzino kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių – pavyzdžiui, Nyderlanduose benzinui taikomas 813 eurų už tūkst. litrų akcizas, Lietuvoje – 466 eurų. Europos Sąjungoje taikomas jo minimumas siekia 359 eurus.
Siūlomas minimalus benzino akcizas būtų 359 eurai vietoj 466 eurų už 1 tūkst. litrų, dyzelino – 330 eurų vietoj 372 eurų.
Vyriausybė anksčiau yra patvirtinusi planą, kad dyzelino akcizas nuo 2023 metų didės iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
