Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) kasmetinės Vokietijos investuotojų verslo apklausos rezultatai rodo, kad ekonomika po pandemijos atsigauna gana greitai. Lietuvoje 47 proc. apklaustų įmonių jau šių metų pavasarį pasiekė apyvartą, buvusią iki koronaviruso pandemijos, o tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje tokios įmonės sudarė tik 20 proc. Be to, daugiau nei pusė apklaustųjų investuotojų Lietuvoje teigė, kad šie metai yra ir bus geresni nei praėjusieji.
Baltijos šalyse rizikos veiksniai iš esmės panašūs. Visose trijose Baltijos šalyse nerimaujama dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Tai gali būti vertinama kaip švietimo sistemos kritika. Kiti Vokietijos investuotojams Lietuvoje susirūpinimą keliantys klausimai yra susiję su paklausa ir santykinai didelėmis darbo sąnaudomis.
Pastaraisiais metais Lietuva padarė labai didelę pažangą, o investuotojai pasitiki šia šalimi – tai rodo Vokietijos investuotojų atliktas Lietuvos vertinimas pagal 21 vietos kriterijų. Be to, susumavus visų 16 apklaustų Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių apklausos rezultatus, Lietuva pastaruosius 8 metus užima 7 vietą, Latvija išlieka stabili 6 vietoje, tačiau Estija jau trečius metus iš eilės yra patraukliausia vieta investicijoms, aplenkdama Čekiją ir Lenkiją. Absoliuti dauguma apklaustų Lietuvoje veikiančių Vokietijos įmonių ir šiandien rinktųsi Lietuvą kaip investavimo vietą.
„Mūsų verslo apklausos rezultatus galima apibendrinti taip: Estija išlaiko pirmaujančią poziciją visoje Rytų ir Pietryčių Europoje, Lietuva stebina sparčiu atsigavimu po krizės, o Latvija turi pasistengti, kad neliktų nuošalyje“, – sako Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų generalinis direktorius Florianas Schröderis.
Tokia apklausa atliekama jau 15 metų ir vienu metu vyko 16 šalių. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 1400 verslininkų, iš jų beveik 100 iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
