Didžiausiai Lietuvoje vandentvarkos bendrovei „Vilniaus vandenys“ šių metų pabaigoje Europos Sąjunga skyrė finansavimą inžinerinių tinklų plėtrai. Todėl bendrovė teritorijoje, kurioje vykdo veiklą, iki projektų įgyvendinimo pabaigos planuoja nutiesti iki šiol rekordinį kiekį – beveik 52 km naujų vandentiekio bei 60 km nuotekų tinklų. Įgyvendinus plėtros planus, galimybe prisijungti prie centralizuotų sistemų galės pasinaudoti daugiau nei 5000 gyventojų.
Lapkričio pabaigoje „Vilniaus vandenys“ pasirašė sutartis su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) dėl papildomo finansavimo iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondų skyrimo, kuris leis bendrovei užsitikrinti, kad jos vykdoma veikla Švenčionių, Švenčionėlių, Eišiškių, Šalčininkų, Nemenčinės bei Vilniaus aglomeracijose atitiks ES Miesto nuotekų valymo direktyvos keliamus reikalavimus. Gautas finansavimas – bendro, daugiau nei metus trukusio tarpinstitucinio darbo su Aplinkos ministerija, VIPA ir savivaldybėmis rezultatas.
„Esame įsipareigoję gerinti nuotekų ir vandentiekio sistemų prieinamumą tiek patiems vilniečiams, tiek tarptautinėms institucijoms. Daugiau centralizuotų tinklų reiškia mažesnį žmogaus poveikį aplinkai, todėl siekdami Vilnių padaryti tvaresniu, jautresniu aplinkai, nuolat didiname asignavimus vandentvarkai. Galų gale, tai yra ne tik investicijos į žmones, bet ir investicijos į ateitį“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ veiklos teritorijoje planuojamų įgyvendinti inžinerinių tinklų plėtros projektų vertė siekia – 19 mln. EUR (ES gražinamosios subsidijos dalis – apie 7,8 mln. Eur). Bendrovės skaičiavimais, įgyvendinus centralizuotų vandentiekio ir nuotekų plėtros projektus, bendras prisijungusių prie jų gyventojų skaičius Švenčionyse, Švenčionėliuose, Eišiškėse, Šalčininkuose, Nemenčinėje ir Vilniuje preliminariai sieks daugiau nei 5 000 gyventojų: prie vandentiekio tinklų bus prijungta 2517, o prie nuotekų – 2950 gyventojų.
„Suplanuoti įgyvendinti naujų inžinerinių tinklų plėtros projektai savo apimtimi ir svarba mūsų bendrovei yra itin reikšmingi. Džiugu kad prie sklandaus starto ženkliai prisidėjo pačios savivaldybės, kurios atliko didelę dalį parengiamųjų darbų. Bendrovė be savivaldybių prisidėjimo tokios apimties objektų finansiškai taip pat nebūtų pajėgi įgyvendinti. Vis tik labiausiai džiugina tai, kad ES direktyvų įgyvendinimas, tvarios aplinkos kūrimas, įsiklausymas į gyventojų poreikius yra mūsų visų bendras prioritetas“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, tai tik pirmasis žingsnis, didinant centralizuotų paslaugų prieinamumą gyventojams. Suplanuotus plėtros projektus dar teks įgyvendinti, laikantis itin įtemptų terminų ir aukščiausios darbų kokybės. Šiuo metu „Vilniaus vandenys“ jau yra pasirašę rangos darbų sutartis dėl didžiosios dalies suplanuotų plėtros objektų įgyvendinimo.
Prioretizuojant, kur svarbiausia pirmiausiai nutiesti centralizuotas sistemas, dalis objektų buvo atrinkti panaudojus bendrovėje „Vilniaus vandenys“ taikomą infrastruktūros plėtros objektų reitingavimo metodiką. Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Šalčininkų rajono ir Švenčionių rajono savivaldybės siekdamos prijungti kuo daugiau būstų prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, atliko gyventojų apklausas vietovėse, kuriose nėra išvystyta centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema. Būstai, kurių savininkai pateikė raštiškus sutikimus, įgyvendinus šiuos projektus, bus prijungti prie centralizuotų tinklų.
Skirtingų aglomeracijų savivaldybės prie projektų plėtros ketina prisidėti skirdamos piniginius įnašus, kuriais bus dalinai finansuojami objektų rangos darbai. Iš viso savivaldybės tinklų plėtros projektų įgyvendinimui yra numačiusios skirti apie 10 mln. eurų.
Vadovaujantis Miesto nuotekų valymo direktyva, neprijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų gyventojų skaičius aglomeracijoje negali būti didesnis kaip 2 proc. nuo visų aglomeracijoje (šiuo atveju – Švenčionių, Švenčionėlių, Eišiškių, Šalčininkų, Nemenčinės bei Vilniaus aglomeracijose) susidarančių nuotekų taršos kiekio ir negali būti didesnis kaip 2 000 gyventojų ekvivalento.
