Reaguodama į griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus ir augančius visuomenės lūkesčius tvariai veiklai, didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ užsitikrino papildomą, didesnį nei 7, 3 mln. eurų finansavimą Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijai. Rekonstravus valyklą bendrovė efektyviau išvalys teršalus, kurių kiekiai nuotekose sparčiai auga (tai azotas, fosforas, bioskaidžios dalelės, taip pat mikroplastikai), o geriau išvalant nuotekas, nuosekliai sieks nulinės išvalytų ir atgal į upes sugrąžinamų nuotekų taršos.
„Vilniaus vandenų“ valdomos didžiausios Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos atnaujinimui suplanuota skirti rekordinę sumą – beveik 44 mln. eurų. Tačiau, plečiantis Vilniaus miestui, teršalų nuotekose kiekiui sparčiai augant, griežtėjant ES reikalavimams išvalomų nuotekų rodikliams, „Vilniaus vandenys“ siekia efektyvinti valyklos veiklą jau pirmajame valyklos rekonstrukcijos etape. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais bendrovė dar šių metų pradžioje kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skirti papildomą finansavimą valyklos rekonstrukcijai iš ES struktūrinių fondų. Šį mėnesį toks pritarimas buvo gautas – Aplinkos ministerija valyklos rekonstrukcijai papildomai skyrė 7,3 mln. eurų.
„Apie pusė šalies upių ir ežerų vis dar nepatenkinamos ekologinės būklės – ne tik dėl trąšų iš žemės ūkio, bet ir netinkamai tvarkomų nuotekų. Vis dėlto pagaliau savo valandos sulaukė Neris: atnaujinus Vilniaus valyklą tarša iš jos antroje didžiausioje upėje sumažės daugiau kaip dviem trečdaliais. Toliau visoje Lietuvoje efektyviau valydami nuotekas ir mažindami iš laukų išplaunamų mineralinių trąšų kiekį, pasieksime, kad Lietuvos vidaus vandenys, Kuršių marios nebekentėtų nuo eutrofikacijos“, – sako Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Kasmet vis griežtesnės rekomendacijos nuotekų išvalymo kokybei ateityje gali būti įtrauktos ir į Europos Komisijos (EK) direktyvas. Tikėtina, kad artimoje ateityje į direktyvas pateks Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos, vadinamosios Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijos šalių Vyriausybėms, kurios nurodo siekti didesnio nuotekų išvalymo prieš išleidžiant jas į vandens telkinius, t. y. ženkliai pagerinti fosforo ir vadinamųjų bioskaidžių detalių išvalymo iš nuotekų rodiklius.
„„Vilniaus vandenims“ savivaldybėje keliame labai aukštus reikalavimus aplinkosaugos atžvilgiu. Pagrindinis lūkestis – su atitinkamomis investicijomis pasiekti nulinės taršos rodiklį. Kitaip tariant, ne tik užtikrinti, kad nuotekos būtų išvalomos iki mūsų šalies teisės aktuose ar Europos Sąjungos direktyvose numatytų normų, bet žengti dar vieną žingsnį pirmyn. Ir vis dėlto, suprantame, kad šių tikslų įgyvendinimui reikalingos milžiniškos investicijos, todėl kartu ieškome galimybių spręsti finansinius iššūkius. Esame dėkingi Aplinkos ministerijai už šios vizijos palaikymą ir finansinį indėlį į projektą“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo planuojama dešimtmetį. Realūs valyklos I-ojo rekonstrukcijos etapo darbai prasidėjo šių metų birželį. Pirmiausia buvo imtasi rekonstruoti biologinio valymo grandį – du veikiančios valyklos bioreaktorius, kurie nėra pritaikyti išvalyti azotą ir fosforą.
„Nuo pirmųjų planų rekonstruoti valyklą iki dabar įvyko daug svarbių pokyčių – išaugo miestas ir pramonė, pasikeitė gamybos procesai, buitis ir vartojimo įpročiai, kurie sąlygojo dešimtis kartų išaugusį teršalų kiekį nuotekose. Visa tai skatina mus koreguoti valyklos rekonstrukcijos planus jau dabar bei ieškoti galimybių valykloje diegti valymo technologijas, gebančias ne tik efektyviau išvalyti mums jau žinomus, bet ir naujus teršalus“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.
Pasak jo, didelį susirūpinimą kelia atitekančiose nuotekose kasmet augantys plastiko minkštiklių – ftalatų, fenolių kiekiai, valyklą nuotekos pasiekia vis labiau užterštos mikroplastikais ir sunkiaisiais metalais. Šių teršalų nuotekose daugėja dėl per menkai šalyje kontroliuojamų gamybos procesų, o štai efektyvios jų išvalymo technologijos pasaulyje dar tik kuriamos ar jų taikymas yra eksperimentinėje stadijoje.
Papildomas finansavimas leis bendrovei „Vilniaus vandenys“ ir toliau ieškoti galimybių diegti valykloje ateities valymo technologijas. Vienas iš bendrovės vertinamų sprendimų ftalatams ir fenoliams iš nuotekų išvalyti – nuotekų valymas, naudojant aktyvintą anglį, nanofiltraciją ir oksidaciją. Siekiant efektyviau valyti teršalus, planuojama rekonstruotoje valykloje sumontuoti ir vadinamojo tretinio valymo įrangą – papildomą valymo grandį, kurioje būtų valomos bioskaidžios dalelės, fosforas. Tretinis valymas viena iš technologijų, kuri gali būti pasitelkiama ir plastiko nuotekose sulaikymui.
Vilniaus miesto nuotekų valykla, būdama didžiausia Lietuvoje, yra strategiškai svarbi ne tik sostinės, bet ir visos šalies upių vandens būklei. Todėl šiais metais, pradėjusi didžiausios šalyje nuotekų valyklos rekonstrukciją, bendrovė „Vilniaus vandenys“ išsikėlė ambicingą tikslą iki 2030 m. pasiekti nulinę išvalytų nuotekų taršą.
