Ieškodama mokslinio ir technologinio sprendimo plastiko minkštikliams – ftalatams ir fenoliams iš nuotekų išvalyti, vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pasitelkia inovacijas ir imasi eksperimento. Bendrovė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su dezinfekavimo ultravioletine spinduliuote technologijos kūrėjais. Šią technologiją ketinama pritaikyti vandenvaloje ir taip sėkmingai susidoroti su didžiausiu pastarojo laikotarpio vandentvarkininkų iššūkiu – augančia nuotekų tarša, tarp kurių ir plastiko minkštikliais.
Vienas didžiausių „Vilniaus vandenys“ ir Europos Sąjungai tenkančių iššūkių artimiausiam dešimtmečiui – rasti efektyvių būdų, kurie padėtų visiškai išvalyti ftalatus bei fenolius iš nuotekų ir pritaikyti dumblą antriniam panaudojimui.
„Dėl per menkos teisinės bazės kontroliuoti gamybos procesus ir produkciją mūsų valyklas pasiekia vis labiau plastiko minkštikliais užterštos nuotekos. Išvalyti jas tampa iššūkiu, tad turime ne tik daugiau ir sparčiau investuoti į modernius valymo įrangius, bet jau šiandien, pasitelkę mokslininkus ir inžinierius ieškoti ateities valymo technologijų, kurios padėtų mums išvalyti naujus teršalus ir labiau rūpintis mus supančia gamta“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
„Vilniaus vandenys“ pradeda bendradarbiauti su UAB „Uvireso“, siūlančia dezinfekavimo ultravioletine spinduliuote sprendimus. Bendradarbiaujant tikimasi sprendimus, sėkmingai naudojamus patalpų dezinfekcijai ir produktų sterilizavimui, panaudoti vandenvaloje. UAB „Uvireso“ pasiūlė eksperimentą – į Vilniaus miesto nuotekų valyklą atitekančiose nuotekose randamus ftalatus ir fenolius skaidyti patobulintais oksidaciniais procesais, kur ozonas būtų jungiamas su UV spinduliais. Ši technologija leidžia skaidyti plastiko minkštiklius, nepaliekant vandenyje jokių toksiškų medžiagų ir nesuardant natūralių valykloje vykstančių biologinio valymo procesų.
„Siekdami eliminuoti ftalatų poveikį gyvajai gamtai ir žmonėms esame pasirengę suvienyti jėgas su didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmone „Vilniaus vandenys“. Pritaikant UV technologijas ir papildomus veiksnius planuojame naikinami ftalatus nutekamuosiuose vandenyse. Remiantis moksliniais tyrimais, fotokatalitiniai procesai, kuriuose kartu su ultravioletine spinduliuote naudojamas vandenilio peroksidas ar titano dioksidas, leidžia skaidyti ftalatus nepaliekant vandenyje jokių toksiškų medžiagų. Žengiame žingsnius link saugesnio rytojaus tiek mums, tiek gamtai“, sako įmonės „Uvireso“ vadovas Adomas Klimantas.
Ftalatai ir fenoliai pasižymi endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis, kaupiasi aplinkoje ir žmogaus organizme, todėl didelė jų koncentracija kelia riziką ekosistemoms ir žmonių sveikatai. Būtent dėl šios priežasties Europos Sąjunga juos įtraukė į prioritetinių teršalų sąrašą ir iki 2033 m. įpareigojo visas nares pasiekti nulinę ftalatų bei fenolių taršą.
Nors „Vilniaus vandenims“ kol kas šiuos teršalus iš nuotekų išvalyti pavyksta – į gamtą išleidžiamose išvalytose nuotekose jų koncentracija neviršija leistinos normos, neaišku, ar sėkmingai pavyks valyti ir toliau, nes ftalatų ir fenolių kiekiai ir koncentracija vis auga.
„Vilniaus vandenys“ savo iniciatyva dar praėjusiais metais pradėjo ieškoti būdų, kaip ftalatus ir fenolius iš nuotekų išvalyti. Vienas iš galimų sprendimų – valymas, naudojant aktyvintą anglį, nanofiltraciją ir oksiduojantį valymą. Bendrovė buvo pateikusi užklausas valymo technologijų tiekėjams. Tačiau nurodžius konkrečius su nuotekomis atitekančių ftalatų bei fenolių kiekius bei siekiamus išvalymo rodiklius, kol kas nė vienas jų nepasiūlė efektyvių valymo sprendimų.
Bendrovė savo iniciatyva užsakė ir tyrimą-studiją, apžvelgiančią ftalatų valymo technologijas Europoje. Studiją atliko Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Tyrimas patvirtino, kad kol kas tam sukurtos veiksmingos technologijos nėra. Iš tūkstančių nuotekų valyklų Europoje vos kelios yra įsidiegusios ftalatų valymo technologijas, tačiau jų taikymas yra tik eksperimentinėje stadijoje. Negana to, tyrimai rodo, kad ftalatų ir fenolių valymas daro neigiamą įtaką kitiems nuotekų valymo procesams.
Šiuo metu UAB „Vilniaus vandenys“ jau įgyvendina veiksmus, kurie padės sumažinti ftalatų patekimą iš pramonės – tai reguliari klientų išleidžiamų nuotekų patikra, užkardyta plastiko drožlių tarša, griežtinami sutartiniai įsipareigojimai, įmonės įpareigotos įsidiegti debitomačius ir pateikti planus, kaip ir kokiais etapais ftalatų patekimas bus užkardytas.
Nuo ftalatų ir fenolių išvalytą nuotekų dumblą bendrovė „Vilniaus vandenys“ planuotų naudoti pakartotinai žeidinės ekonomikos principu – energetinių miškų tręšimui arba panaudoti „sludge-to-energy“ sistemai, kuri apima dumblo apdorojimą, energijos gavimą ir išteklių atgavimą. Kitaip tariant, nuo ftalatų ir fenolių išvalytą nuotekų dumblą būtų galima paversti žaliava šilumos, elektros energijai gauti.
