Didžiausia Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė „Vilniaus vandenys“ griežtina iš įmonių priimamų nuotekų kontrolę – planinių ir neplaninių patikrų metu atlieka įmonių išleidžiamų ir į Vilniaus mieto nuotekų valyklą patenkančių nuotekų patikras, peržiūri sutartinius įsipareigojimus su verslo klientais. Šių priemonių imtasi nustačius ankstesnius taršos plastiku atvejus ir pastaruoju metu stebint didesnį į valymo įrenginius atitekančių nuotekų užterštumą sunkiaisiais metalais.
„Drausminančios priemonės, kurių imamės kovodami su teršėjais – t. y. laikinas nuotekų priėmimo stabdymas, padidintos taršos mokestis, verslo subjektus įpareigoja veiklą vykdyti atsakingiau. Tačiau taršos atvejai kartojasi, todėl įmonių išleidžiamų nuotekų kontrolę dar labiau griežtiname – pradėjome etapas po etapo tirti visas pas mus atitekančias nuotekas, kad surastume visus kelius, kuriais jos atiteka į valymo įrenginius ir įvardintume tikruosius teršėjus“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Bendrovės įkurta Taršos užkardymo grupė vykdo dar šią vasarą pradėtą aktyvią surenkamų nuotekų kontrolę, kurios metu jau patikrinta 60 Vilniaus miesto ir rajono siurblinių ir 4 kolektoriai, iš kur nuotekos patenka į Vilniaus miesto nuotekų valyklą. Atliktos kelios dešimtys į valyklą atitekančių nuotekų tyrimų, ieškota sunkiųjų metalų ir plastiko. Plastiko bendrovės specialistai nuotekose neaptiko, bet atlikti sunkiųjų metalų tyrimai parodė, kad kai kurių metalų, tokių kaip aliuminis, varis ir cinkas, leistinos koncentracijos ribos pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą viršija net kelis kartus: vario – 2 kartus, cinko – nuo 2 iki 8 kartų, aliuminio – nuo 2 iki keliolikos kartų.
Turėdama nuotekų tyrimų rezultatus, bendrovė „Vilniaus vandenys“ bando nustatyti konkrečius taršos šaltinius. Toliau tiriami labiausiai užterštų didžiųjų siurblinių baseinai ir jiems priklausančios mažesnės siurblinės bei savitakinės zonos, aiškinamasi, kurių įmonių nuotekos į jas patenka. „Vilniaus vandenys“ tikrina ir 50 stambiausių verslo įmonių, kurių nuotekas priima – jų nuotekose taip pat tiria sunkiųjų metalų koncentraciją.
„Nors sunkieji metalai į nuotekas patenka ir iš buitinių vartotojų, tačiau didžioji jų dalis atkeliauja iš pramonės įmonių, kurių gamybiniuose procesuose naudojamos cheminės medžiagos. Viršytos cheminių medžiagų, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, koncentracijos nuotekose rodo, kad kai kurios pramonės įmonės nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir nuotekų prieš išleisdamos į miesto valymo įrenginius neapsivalo, nors yra įpareigotos tai daryti“, – sako M. Švaikauskas. Pasak jo, siekiant sustabdyti taršą, kontrolės mechanizmų nepakanka, būtinas dialogas su verslo įmonėmis, nuoseklaus cheminių medžiagų, naudojamų gamybos procesuose, mažinimas, bendras atsakingas požiūris į aplinką, kurioje kuriamas verslas.
Varis ir cinkas dažniausiai susidaro tokiose pramonės įmonėse kaip buitinės technikos gamybos ir remonto, taip pat spaustuvėse ar mazutu kūrenamose katilinėse ir šiluminėse elektrinėse. Šie metalai yra itin kenksmingi žmogaus sveikatai ir gamtai. Sunkiaisiais metalais užterštos nuotekos tampa iššūkiu ir vandentvarkininkams: nuotekų valymo proceso metu kaip atlieka susidarantis dumblas, jei jis itin užterštas sunkiaisiais metalais, paprastai gali būti utilizuojamas deginant. Tačiau toks dumblas netinka aplinką tausojančiam antriniam panaudojimui, kurį šiuo metu taiko bendrovė „Vilniaus vandenys“.
