Bendrovė „Vilniaus vandenys“ sulaukė dar vieno neadekvataus Vilniaus regiono aplinkosaugininkų siūlymo. Dėl plastiko atliekų, šių metų pradžioje savavališkai išpiltų į nuotakyną ir su išvalytomis nuotekomis patekusių į gamtinę aplinką, 82 tūkst. eurų siekiančią aplinkai padarytą žalą aplinkosaugininkai pasiūlė atlyginti pačiai vandentvarkos bendrovei, o ne patikrų metu išaiškintiems ir įvardintiems tikriesiems teršėjams.
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ vadovaudamasi socialiai atsakingos veiklos principais, pripažįsta kad šių metų pradžioje, užkardant taršą plastiku, galimai padarė ne viską, tad svarsto galimybę proporcingą ir protingą aplinkosaugininkų priskaičiuotos žalos gamtai dydį sumokėti ne ginčo tvarka. Vis tik atsakomybės ji visų pirma žada pareikalauti iš tikrųjų teršėjų.
Reaguodama į tai, kad šiuo aplinkosaugininku siūlymu tikrieji teršėjai gali likti nenubausti ir tai suponuos neatsakingą verslo įmonių praktiką ateityje, „Vilniaus vandenys“ iš plastiku nuotekas šių metų pradžioje užteršusios ECSO bendrovės teisiniu keliu ketina išsireikalauti ne tik aplinkosaugininkų priskaičiuotą žalą gamtai, bet ir patirtus taršos stabdymo bei žalos reputacijai kaštus.
„Laikomės pozicijos, kad tikrieji gamtos teršėjai turi būti viešai įvardinti ir prisiimti moralinę ir finansinę atsakomybę. Plastikas yra atlieka, jis kaip ir kitos atliekos neturi būti išpilamas į nuotekas, tikintis, kad vandenvalos įrenginiai jį išvalys, bet turi būti deramai utilizuojamas. Tai neteisėta veikla, už kurią turi atsakyti ne vandentvarkos bendrovės, ir ne gyventojai, perkeliant jiems mokestinę naštą, bet tikrieji gamtos teršėjai“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Jo teigimu, taip būtų įgyvendintas pagrindinis principas, įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatyme – Teršėjas moka ir užkirstas kelias panašiems nusikaltimams prieš gamtą ateityje.
Šių metų sausį bendrovės „Vilniaus vandenys“ išleistuve, kuriuo jau išvalytos nuotekos patenka į gamtinę aplinką, pastebėjus smulkių plastiko dalelių, bendrovės darbuotojai kartu su Aplinkos apsaugos agentūros specialistais paėmė nuotekų mėginius ir nustatė, kad į valymo įrenginius plastiko atliekos pateko kartu su plastiko atliekas tvarkančių įmonių nuotekomis. Tąkart pažeidimą fiksavo antstolis, o visa informacija buvo perduota Vilniaus miesto prokuratūrai, taip pat ir Vilniaus regiono aplinkosaugininkams, kurie įsipareigojo pradėti tyrimus ir šį taršos atvejį ištirti, įvertinti žalą gamtai bei įpareigoti teršėją prisiimti atsakomybę.
Šiuo metu Vilniaus miesto prokuratūros tyrimas dar nėra pasibaigęs, o aplinkosaugininkai žalą aplinkai pasiūlė padengti nuotekas valančiai vandentvarkos bendrovei, nors teršėjas – UAB ECSO bendrovės „Vilniaus vandenys“ pastangomis buvo išaiškintas ir tyrėjams įvardintas iškart po užfiksuoto taršos atvejo. Vandentvarkos bendrovė neturi galimybių išvalyti į nuotekas patekusių plastiko dalelių – tam vandentvarkos įrenginiai nėra pritaikyti.
Tai jau ne pirmas kartas, kai aplinkosaugininkai biurokratiniu būdu siūlo spręsti ar sprendžia opias taršos problemas. Toks aplinkosaugininkų siūlomas žalos atlyginimo principas ne teršėjui, o vandentvarkos bendrovei, atskleidžia ir valstybinės kontrolės sistemos netobulumą, kai atliekų darytojai ir turėtojai, būdami atsakingi už saugų atliekų sutvarkymą bei tvarkymo proceso apskaitą per Gaminių ir pakuočių atliekų informacinė sistema GPIS, turi galimybę „sistemą apeiti“, t. y. atliekas „sutvarkyti“ tiesiog išleidžiant jas į kanalizaciją.
„Drausminančios priemonės, kurių imamės – laikinas nuotekų priėmimo stabdymas, taršos mokesčio didinimas, verslo subjektus įpareigoja veiklą vykdyti atsakingiau. Vis tik taršos atvejai kartojasi, o aplinkosaugininkų požiūris ir darbas nėra nukreiptas į tikrųjų teršėjų išaiškinimą, todėl matome vienintelę išeitį savo iniciatyva tikriesiems teršėjams drausminančias finansines priemones dar labiau griežtinti – teisiniu keliu išsireikalauti iš teršėjų aplinkosaugininkų nustatytą žalą gamtai, įpareigoti juos padengti kaštus, kuriuos bendrovė patiria užkardydama taršą nuotekų tinkle ar likviduodama avariją gamtinėje aplinkoje“, – sako M. Švaikauskas.
Dėl aptiktų plastiko atliekų nuotekose bendrovė „Vilniaus vandenys“ į aplinkosaugininkus ir prokuratūrą šiais metais kreipėsi jau kelis kartus. Du kartus – sausį ir liepą – dėl UAB ECSO nuotekose aptiktų smulkių plastiko detalių. Dėl vieno iš šių atvejų, kai kartu su išvalytomis nuotekomis plastiko detalės pateko į gamtinę aplinką, „Vilniaus vandenų“ iniciatyva visi surinkti taršos įrodymai buvo perduoti Vilniaus miesto prokuratūrai, taip pat ir Vilniaus regiono aplinkosaugininkams.
Bendrovė prokuratūrai pranešė ir apie nustatytus kitus taršos plastiku atvejus – AB „Plasta, UAB „Poligranul“, UAB „Eko perdirbimas“ , UAB „Maldis“. Iš šių įmonių plastiko detalės į bendrovės „Vilniaus vandenys“ valymo įrenginius pateko iš jų vidinių nuotekų tinklų ar į valyklą buvo atvežtos asenizacine mašina.
