Vilniaus rinka

Vilniaus kogeneracinė jėgainė paskelbė biokuro įrenginių rangos konkursus

Iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro deginimo įrenginių statybos projekto pernai rudenį pasitraukus pagrindinei rangovei Lenkijos „Rafako“, energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) paskelbė rangovų, kurie turės baigti jų statybą, konkursus.

Praėjusią savaitę VKJ paskelbė biokuro įrenginių ir jo ruošos ūkio projektavimo ir statybos valdytojo bei rangos konkursus, pranešė bendrovė.  

Pirmojo konkurso laimėtojas turės suplanuoti, suorganizuoti ir kontroliuoti likusius projektavimo, statybos ir paleidimo-derinimo darbus, o antrojo – pastatyti pastatus su inžinerinėmis sistemomis,  nutiesti inžinerinius tinklus, kelius, pastatyti aikšteles, atramines sienutes ir kitus statinius.

 

Planuojama, kad sutartys su laimėtojais bus sudarytos šių metų rudenį. 

Naujų rangovų VKJ ieško po to, kai pernai rugsėjį ji nutraukė sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.

Jėgainės statyba kainuos apie 350 mln. eurų, iš kurių „Rafako“ pagal sutartį turėjo būti sumokėta apie 150 mln. eurų. „Ignitis grupė“ BNS anksčiau teigė, kad Lenkijos įmonė atliko darbų už 107 mln. eurų, tiek jai ir buvo sumokėta. 

 

Buvusios „Rafako“ subrangovės šiuo metu reiškia pretenzijas teismuose dėl, jų teigimu, nesumokėtų pinigų už atliktus darbus. Viena jų – bendrovė „Axis Tech“ reikalauja 5 mln. eurų skolos, „Ulava“– apie 0,5 mln. eurų.

Rangovėms atstovaujantis įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis anksčiau teigė, kad panašius ieškinius teiks ir kitos bendrovės, kurioms už darbus nesumokėta beveik 11 mln. eurų.

„Ignitis grupė“ ne kartą teigė, kad ieškiniai neturi pagrindo, nes generalinės rangos sutartį ji buvo pasirašiusi su „Rafako“ ir su ja už visus tinkamai atliktus bei priimtus darbus yra visiškai atsiskaičiusi.

 

Biokuro įrenginių statyba vėluos maždaug metus ir turėtų būti baigta 2022 metų pabaigoje. 

VKJ sausio pabaigoje patiekė pirmąją iš atliekų pagamintą elektrą, o kovo pabaigoje renginiai baigti bandyti ir atliekų jėgainė pradėjo komercinę veiklą – jos elektrinė galia siekia apie 20 MW, o šiluminė galia – apie 60 MW. Planuojama, kad per metus jėgainė sudegins 160 tūkst. tonų atliekų. 

Praėjusių metų lapkritį jėgainė pradėjo tiekti šilumą Vilniaus miesto gyventojams.

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis grupės lėšomis.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
9 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button