Kauno kogeneracinę jėgainę planuojama parengti darbui jau šių metų pabaigoje, o atliekų deginimas joje prasidės kitų metų sausį. Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) veiklą pradės 2020-ųjų vasarą.
Tokius planus trečiadienį Seime pristatė valstybės valdomos „Ignitis grupės“ (buvusios „Lietuvos energijos“) Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.
„Tikimės, kad gavę taršos integruotos prevencijos leidimą, galėsime (Kaune – BNS) pradėti taip vadinamus karštus bandymus, užsikurti dujomis, praeiti visus režimus dujomis ir tada sausio mėnesį jau galės būti paverčiamos energija pirmosios atliekos (…) Sausio mėnesį – atliekos, o pirma liepsna – gruodžio mėnesį“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje kalbėjo N. Rasburskis.
„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas yra inžineriškai tris kartus sudėtingesnis, nes yra trys katilai, ir masyvesni, kalbant apie biokuro dalį. Pirma liepsna numatoma 2020 metų birželio mėnesį, atliekos – liepos mėnesį“, – aiškino jis.
Seimo komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad panašu, jog abiems projektams nėra esminių kliūčių, tačiau atliekų sektoriuje tebėra neatsakytų klausimų.
„Patys projektai technine, vadybos prasme, kiek supratome, vyksta normaliai. Sutelpa į laiko ir piniginį biudžetą, su viešaisiais pirkimais neužčiuopėme jokių problemų. Procesine prasme viskas kaip ir tvarkoje“, – BNS po posėdžio komentavo V. Poderys.
Pasak jo, vis dėlto atliekų srityje kyla tam tikrų klausimų dėl žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo, sąvartynų vartų mokesčio reglamentavimo. Posėdyje vėl iškeltas klausimas ir dėl to, ar didmiesčių galingiems įrenginiams užteks atliekų.
„Kokie klausimai buvo, tai aišku, dėl atliekų: ar jų užteks, ar neužteks? Tai bent jau viceministrė (aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė – BNS) patikino, kad turėtų. Kaip visada tas klausimas yra: ar pastačius tokius galingus deginimo pajėgumus (…) ar nebus paskatų vengti eiti žiedinės ekonomikos linkme? Ir čia tokio aiškumo, kaip supratau iš komisijos narių ir pats savęs jeigu klausiu, tai mes tokio užtikrinimo negavome“, – aiškino V. Poderys.
Aplinkos viceministrė J. Grigaravičienė posėdyje pripažino, kad deginimas tėra tik vienas iš atliekų tvarkymo būdų ir žiedinės ekonomikos plėtra yra prioritetas tvarkant atliekas. Kita vertus, dar yra nesutvarkytų atliekų, kurių neišeis panaudoti kitur.
„Ar deginimo įrenginiai stabdys žiedinę ekonomiką? Jie jau iš esmės stovi, pajėgumai suplanuoti, bet niekas nesako jų užpildyti, ta prasme, mes turime daryti žiedinės ekonomikos grandinę nuosekliai ir žiūrėti, kokia situacija yra. Kaip minėjau, dar yra tam tikras atliekų sektorius – tas dumblas, kurio niekur kitur negali panaudoti, tai yra tos sukauptosios degintinos atliekos, kurias reikia sutvarkyti“, – sakė viceministrė.
„Ignitis grupės“ atstovas N. Rasburskis teigė, kad atliekų jėgainėms neturėtų pritrūkti.
„Ir Aplinkos ministerijos, ir mūsų pačių analizėmis, matome, kad vien tik komunalinių atliekų užtektų 4-5 metams visoms trims jėgainėms. Pridedant dar ir pramonines atliekas (…) Tikrai nematome problemos su atliekomis artimiausius 5 metams“, – sakė N. Rasburskis.
Jis kartu įsitikinęs, jog abi jėgainės sugebės efektyviai konkuruoti rinkoje.
„Mes ir vienu objektu, ir kitu būsime nepriklausomi šilumos gamintojai, būsime reguliuojami. (…) Tikrai matome, kad turime galimybės būti konkurencingi ir pasiūlyti net mažesnę kainą negu šiandien veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų“, – kalbėjo N. Rasburskis.
Seimo komisijos posėdyje kilo diskusija dėl pačios atliekų sektoriaus struktūros. V. Poderys po posėdžio sakė, jog čia, atrodo, daugoka painiavos.
„Ne visi suprantame pačios atliekų sistemos veikimo. Kiek svarstome, kiek kalbame, visą laiką kliūname už to. Bendro vaizdo nesuvokiame. Paini sistema. Gal nelogiška, dėl to ir paini“, – sakė parlamentaras.
„Ignitis grupė“ yra skelbusi, kad Vilniaus jėgainės energijos gamybai bus naudojamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos.
Projektą grupė įgyvendina iš Europos Komisijos skirtų lėšų (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavų lėšų. Visa statomos jėgainės projekto vertė sieks apie 350 mln. eurų.
Kauno kogeneracinėje jėgainėje bus deginamos ir komunalinės, ir nepavojingos pramoninės atliekos. „Ignitis grupei“ priklauso 51 proc. jėgainę statančios įmonės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ valdo 49 proc. akcijų. Bendros investicijos į projektą sudaro apie 150 milijonus eurų – 120 mln. eurų „Swedbank“ paskola, o likusi dalis – akcininkų įnašai.
