Stokholmo arbitražas išnagrinėjo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ieškinį Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ – juo iš prancūzų reikalaujama 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį. Arbitražo sprendimo laukiama maždaug po metų ar dar vėliau.
Arbitražo bylos liudytojų apklausos vyko balandžio mėnesį, BNS patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Toks faktas, taip, įvyko, galiu pasakyti tikrai“, – BNS sakė V. Benkunskas.
Jis bylos eigos išsamiau nekomentavo ir pasiūlė kreiptis į Vilniaus šilumos tinklus (VŠT), kurie, pasak jo, yra atsakingi už arbitražo reikalus. VŠT atstovai BNS atsisakė komentuoti, nes arbitražo procesas yra neviešas.
Teismo klausymai turėjo vykti 2019 ir 2020 metų rugpjūtį–rugsėjį, tačiau abu kartus buvo atidėti: pirmą kartą dėl pandemijos, antrą – „Veolia“ prašymu.
V. Benkunskas anksčiau yra sakęs, kad sutartis su „Veolia“ (tuomet „Dalkia“) buvo pasirašyta siekiant tenkinti verslo interesus, be to, ji turėjo korupcijos elementų. Jo teigimu, „Veolia“ kontroliuota įmonė „Vilniaus energija“ per šilumos ūkio valdymo laikotarpį nevykdė savo pažadų investuoti į jo atnaujinimą.
Savivaldybė ir VŠT arbitražui pareiškė 13 reikalavimų, pagrindiniai jų – manipuliavimas šildymo tarifais, dėl ko vartotojai 2011–2016 metais permokėjo apie 31,8 mln. eurų, įsipareigojimų investuoti nevykdymas, brangių žaliavų, paslaugų ir įrangos pirkimas iš susijusių įmonių, įsipareigojimų modernizuoti 3-iąją Vilniaus termofikacinę elektrinę nevykdymas, neteisėtas subsidijų – iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo gautų pajamų – pasisavinimas.
Stokholmo arbitražui pateiktame priešieškinyje „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė būtent ji ir savo ruožtu reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.
„Veolia“ investicijos Lietuvoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ją lydėjo abipusiai kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, neskaidrios politinės įtakos.
2017 metais Vilniaus valdantieji sakė, kad jų pirmtakai, vadovaujami mero Artūro Zuoko, suklydo, kai įsileido privatų valdytoją ir neužtikrino jo kontrolės. 2000-2007 metais ir 2011-2015 metais Vilniaus meru buvęs A. Zuokas priekaištus ne kartą atmetė – jis susitarimą vadino „geriausia viešosios ir privačios partnerystės sutartimi ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje“.
Pasibaigus 15 metų sutarčiai, Vilniaus šilumos tinklai visą turtą iš „Vilniaus energijos“ perėmė 2017 metų kovo 31-ąją.
Autoriai: Giedrius Gaidamavičius, Roma Pakėnienė
