Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) nariai, mėgindami rasti kliento perkamumo galiai įvardinti tinkamą produktą, pasirinko cepeliną, lietuviškos virtuvės simbolį. Taip gimė Cepelino Indeksas (CI). Ir jo pokyčiai šiuo metu, anot asociacijos, nieko gero nerodo.

„Creditinfo“ duomenimis, Lietuvoje, šiuo metu veikia 7025 restoranai ir kavinės. Juose dirba daugiau nei 37 tūks. žmonių. Nors palyginti su pernai augo ir restoranų, ir juose dirbančių darbuotojų kiekis, nuo 1,7 milijardo iki 2,1 milijardo eurų kilo ir pajamos, tačiau restoranų verslas vis dar neatsigauna po pandemijos ir tuo laikotarpiu prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kurie sudaro 55 mln. Eur, teigiama asociacijos pranešime.

Šiuo metu 41 proc. viešojo maitinimo įmonių vis dar priklauso aukštai ir aukščiausiai vėluojančių mokėti rizikos grupėms. 27 proc. priklauso ir aukštai, ir aukščiausiai bankrotų klasėms. 66 restoranai šiemet jau bankrutavo, o dar liko sunkiausias, su šildymo kainų augimu susijęs sezonas.  Tačiau didžiausią riziką visam sektoriui sudaro nuo naujų metų planuojamas didinti PVM, šiuo metu siekiantis 9 proc.

Pagal vartotojų kainų pokyčius, maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos parduotuvėse kilo 30  proc., o restoranuose tik 15  proc. LVRA pabrėžia, kad mažai kas atsižvelgia, jog viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus komunaliniai mokesčiai didėjo 125 proc., žaliavos – 51 proc. , darbo užmokestis 25 proc.,  kai atlyginimai restoranuose sudaro net 33 proc. patiekalo savikainos. Visų šių sudedamųjų dalių augimas daro maistą mūsų lėkštėse brangesniu. Tirštoje restoranų verslo konkurencijoje kainos kėlimas gali vykti tik tada, kai nebelieka kitos išeities.

Tam, kad įvertintų realią žmonių perkamąją galią, LVRA pasitelkia į pagalbą „Cepelino indeksą“.  CI – tai didžkukulių porcijų kiekis, kurį žmonės gali nusipirkti iš algos. Vidutinei algai ir kainoms augant, šis indeksas parodo kaip keičiasi žmonių perkamoji galia.

Žiūrint iš aštuonerių metų  perspektyvos – viskas lyg ir gerai. Restoranų verslas po truputį atsigauna po COVID-19 epidemijos, tačiau energijos kainų krizė šiemet grasina sektoriui pražūtim. Maža to, valdžia ketina nuo kitų metų viešojo maitinimo sektoriui nebetaikyti dvejus metus galiojusios 9 proc. PVM lengvatos, kuri bent iš dalies kompensuoja sparčiai brangstančią energiją, darbo jėgą ir žaliavas. Jei PVM lengvatos bus atsisakyta, kitąmet cepelinų kaina didės mažiausiai 20 proc., pažymi LVRA.

„Skaičiavome, kad jei PVM lengvatos bus atsisakyta, patiekalų kainos ir kitąmet gerokai brangtų, todėl mes dar kartą kreipiamės į Vyriausybę ir Seimą, prašydami dar bent metams pratęsti 9 proc. PVM lengvatos galiojimą. Šis sprendimas bent iš dalies amortizuotų mažėjančią vidutinio vartotojo perkamąją galią. Suprantu, kad „Cepelino indeksą“ daug kas vertins ironiškai ir mes nepretenduojame į akademinį tyrimą, tačiau patikėkite, už šių skaičių slypi reali grėsmė maitinimo įstaigoms netekti lankytojų ir bankrutuoti“,- teigia asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.

Daugumoje (22 iš 27) ES šalių maitinimo sektoriui yra taikomas sumažintas PVM. Kai kuriose šalyse sumažintas PVM tarifas taikomas pastoviai. Europos šalių duomenys rodo, kad lengvatinis PVM tarifas viešojo maitinimo paslaugoms yra veiksmingiausia priemonė padėti nuo COVID-19 krizės labiausiai nukentėjusiam sektoriui.

ELTA (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

4 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Ar pritariate, kad Vilniaus viešojo transporto bilietai būtų suskirstyti pagal zonas?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.