Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo 1358,6 euro – 8,6 proc. daugiau (pašalinus indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką) nei 2018-ųjų tą patį ketvirtį.
Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,1 proc. iki 857,9 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2019-ųjų pradžios įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai – padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis bei kitos priežastys.
Per ketvirtį (palyginti su 2019 metų liepos–rugsėjo mėnesiais) vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis atitinkamai padidėjo 3,1 proc. ir 2,8 procento.
Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per ketvirtį padidėjo 2,1 proc., o per metus išaugo 11,9 procento.
Ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 1464,4 euro, privačiame sektoriuje – 1311,1 eurų, arba atitinkamai 6,8 proc. ir 1,3 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį išaugo 6,2 proc. iki 918,7 euro, privačiame sektoriuje – 1,2 proc. iki 830,5 euro.
Per metus paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 11,3 proc. ir 7,4 proc., o išmokėtas – 16,9 proc. ir 12,9 procento.
Realusis darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje per ketvirtį padidėjo atitinkamai 5,5 proc. ir 0,5 proc., per metus – 14,6 proc. ir 10,7 procento.
Vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis per ketvirtį išaugo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos rūšių įmones, kuriose sumažėjo atitinkamai 0,6 ir 5,3 procento.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 5 proc. (didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto) iki 14,6 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo).
