Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje per metus – lapkritį, palyginti su 2019-ųjų lapkričiu – sumažėjo 11,4 proc.
Per mėnesį – lapkritį, palyginti su spaliu – šiluma brango 8,7 proc. iki 3,98 cento už kilovatvalandę (KWh, be PVM). Tai yra žemiausia lapkričio mėnesio šilumos kaina nuo 2012-ųjų – šiemet ji yra 48 proc. mažesnė nei prieš aštuonerius metus, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Pasak tarybos, centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos – į lapkričio šilumos kainas įskaičiuota vidutinė rugsėjo biokuro kaina – 105,19 euro už tne yra 3,47 proc. didesnė nei į spalio šilumos kainas įskaičiuota rugpjūčio biokuro kaina (101,66 euro už tne).
Į lapkričio mėnesio šilumos kainas įskaičiuota vidutinė rugsėjo gamtinių dujų kaina – 286,83 euro už tne – palyginti su į spalio šilumos kainas įskaičiuota vidutine rugpjūčio mėnesio kaina (259 eurai už tne) didėjo 10,75 proc.
Per metus (rugsėjį, palyginti su 2019-ųjų rugsėju), biokuro kaina mažėjo 13,65 proc., gamtinių dujų – 23 proc.
Tarp penkių didžiausių miestų lapkritį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Klaipėdos gyventojai. Visoje Lietuvoje mažiausiai (2,98 ct už KWh su PVM) už šilumą moka Kaišiadorių rajono gyventojai, kuriems šilumą centralizuotai teikia Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija.
