Didėjant energijos išteklių kainoms vandentvarkos įmonių veikla tapo nuostolinga – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai, skirtingai nei dujų ar elektros, yra peržiūrimi tik kartą per metus.

Rinkos reguliuotojo atstovė teigia, jog vandens tiekėjai kiek dramatizuoja padėtį, nes į jų tarifus jau įskaičiuojami pabrangę  energetiniai ištekliai ir didesnis darbo užmokestis – dalies įmonių paslaugų kainos jau padidėjo apie 15-20 procentų.   

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktoriaus Vaidoto Ramono teigimu, pabrangus energetiniams resursams, kurie sudaro apie dešimtadalį įmonių kaštų, jos atsidūrė ties nemokumo riba, tačiau bankrutuoti negali, nes tiekia viešąją paslaugą.

„Pavyzdžiui, nuo 2021 metų paskutiniojo ketvirčio elektra vandentvarkos įmonėms pabrango apie keturis kartus, kuras –  šeštadaliu. Tokio šoko, tokio drastiško padidėjimo niekas negalėjo prognozuoti, todėl jos šaukiasi valstybės institucijų pagalbos“, – BNS sakė V. Ramonas. 

Marijampolės įmonės „Sūduvos vandenys“ direktorius Žydrūnas Čekauskas teigia, kad įmonė šiemet jau patyrė 104 tūkst. eurų nuostolių, o jos gyvybingumą palaiko tik sukaupti rezervai.

„Net skolintis nebegalime, nes turime jau iš pasiskolintų lėšų kofinansuoti Europos Sąjungos vykdomus vandentvarkos projektus“, – sakė Ž. Čekauskas.

Pasak V. Ramono, panaši padėtis yra ir kitose šalies vandentvarkos įmonėse, o problema iš dalies būtų išspręsta, jei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įkainius perskaičiuotų du kartus per metus, kaip daroma su elektros ir  dujų kainomis. 

„Dabar pagal kainų metodiką vandens kainos yra perskaičiuojamos kartą per metus, bet energijos kainos pakilo dabar – staiga ir netikėtai, o kainas perskaičiuosime tik po metų. Pavyzdžiui, „Varėnos vandenų“ sąnaudos energijai pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo apie 4-5 kartus ir sudarė apie 150 tūkst. eurų, kai įmonės metinė apyvarta yra šiek virš milijono eurų“, – BNS sakė V. Ramonas 

„Jeigu nieko nekeisime, tai kitąmet visos vandentvarkos įmonės gali tapti nuostolingos“, – pridūrė jis.

VERT atstovė teigia, jog vandentvarkos įmonės šiek tiek dramatizuoja situaciją.

„Jų elektros sąnaudos bendroje išlaidų eilutėje sudaro apie 15 proc. – energijos kainų augimas, mūsų skaičiavimais, jas padidino apie 5 proc. – iš tiesų tai nėra tokie pinigai, kad jie dėl to bankrutuotų“, – BNS sakė VERT Vandens skyriaus vedėja Indrė Musvicienė.

„Be to, mes jiems beveik viską kompensuojame – energijos kainų augimas faktiškai yra tik pusės metų klausimas, per kainą jiems vis tiek viskas bus sugrąžinama. Nebent apyvartinių lėšų tam tikras stygius šiuo metu yra“, – pridūrė ji.

VERT atstovės teigimu, įmonėms, kurioms jau atėjo laikas tvirtinti naujus įkainius, taryba į juos jau įdeda pabrangusius energetinius išteklius ir didesnį darbo užmokestį – kainos jų vartotojams padidėjo apie 15-20 proc.   

Pasak VERT atstovės, Vyriausybė turėtų spręsti, kiek kartų per metus turėtų būti perskaičiuojami vandens tiekimo įkainiai. 

„Ar tikslinga du kartus per metus peržiūrėti vandens kainas, yra politinis klausimas, nes dabartinė tvarka yra nustatyta įstatyme“, – sakė I. Musvicienė.

Autorius Remigijus Bielinskas

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

9 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist