Nors 2020 metų iššūkiai sujaukė daugelio verslų planus, tačiau startuolių ekosistemos ir užsienio inovatyvių verslų susidomėjimo Lietuva tai nesumažino. Lietuva, sėkmingai plėtodama startuoliams palankią ekosistemą, pritraukia vis didesnį užsienio startuolių dėmesį. Tai parodo, kad net ir pandemijos metu startuoliai iš ne Europos Sąjungos šalių aktyviai teikė paraiškas gauti leidimus savo veiklą perkelti ir vystyti Lietuvoje.
„Lietuvos startuolių ekosistema išlaiko konkurencingumą net pačiomis sudėtingiausiomis verslui sąlygomis, o sostinė Vilnius – tampa vis patrauklesne vieta Europoje dėl savo lokacijos ir dėl pakankamai palankios konkurencinės aplinkos. Tačiau, kad ir toliau išliktume draugiškiausia vieta startuoliams, labai svarbu gerinti jų veiklos sąlygas. Todėl mūsų prioritetas – mažinti reguliavimo naštą ir šalinti biurokratines kliūtis, siekti kokybinės startuolių ekosistemos plėtros, kad pritrauktume startuolių, kuriančių aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Startup Lithuania“ duomenimis, per 2020 metus „Startup Visa Lithuania“ programa sulaukė 213 paraiškų iš užsienio startuolių, norinčių perkelti savo verslą į Lietuvą. Tai yra 22 proc. mažiau nei 2019 metais. Iš gautų paraiškų, programos reikalavimus atitiko 53 užsienio startuoliai, kuriems buvo suteikti sertifikatai leidžiantys perkelti savo inovatyvų verslą į Lietuvą. Atitinkamai 2019 metais buvo sulaukta 274 paraiškų, o programos reikalavimus atitiko 71 startuolis.
„Labai džiaugiamės, kad net ir karantino metu, kai buvo ribojamos kelionės ir ilgą laiką uždarytos valstybių sienos, sulaukėme nemažai užsienio startuolių paraiškų. Iš komisijos patvirtintų paraiškų net 16 startuolių 2020 metais persikėlė į Lietuvą ir savo verslus įsteigė čia. Nors tai yra mažiau nei praėjusiais metais, kurie buvo rekordiniai, tačiau rezultatai vis tiek yra džiuginantys“, – teigia VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“, kuris administruoja „Startup Visa“ programą, vadovė Roberta Rudokienė.
Praėjusiais metais Lietuvą daugiausiai rinkosi startuoliai veikiantys finansinių technologijų (angl. fintech), mobilumo (angl. mobility), programinės įrangos kūrimo (angl. SaaS) srityse, taip pat daugėjo startuolių paraiškų, kurių veiklos sritis yra skaitmeniniai sprendimai (angl. mediatech) ar internetinė prekyba. O daugiausiai paraiškų buvo sulaukta iš Irano, Rusijos, Indijos, Pakistano ir kitų šalių.
R. Rudokienė teigia, kad stiprėjant konkurencijai tarp šalių dėl užsienio talentų pritraukimo, galvojama apie naujas programas bei galimus „Startup Visa“ programos patobulinimus. „Iki šiol „Startup Visa Lithuania“ programa nesuteikė jokių finansinių paskatų užsienio startuoliams. O didėjant konkurencijai tarp valstybių dėl talentų ir inovatyvių verslų pritraukimo, svarbu imtis priemonių, kad Lietuva taptų labiau konkurencinga pritraukiant potencialo turinčius užsienio šalių startuolius“, – pažymi ji.
Siekiant didinti šalies patrauklumą užsienio startuolių tarpe, šiais metais numatyta startuoti su priemone, kuri suteiks užsienio startuoliams finansines paskatas, sustiprins Lietuvos startuolių ekosistemos konkurencinį pranašumą lyginant su kitomis Europos šalimis, o Lietuvai leis atsirinkti stipriausius, didžiausią plėtros potencialą turinčius užsienio startuolius.
Pasitelkus šią priemonę bus siekiama iki 2021 metų pabaigos pritraukti ir atrinkti 12 geriausiai kriterijus atitinkančių užsienio startuolių ir skirti kiekvienam iš jų po 30 tūkst. eurų subsidiją, vos tik įkurs įmonę Lietuvoje.
Taip pat tikimasi, kad nuo šių metų sausio 1 d. startavusi „e-residency“ schema prisidės prie Lietuvos konkurencingumo didinimo ir padės užsienio verslams lengviau perkelti bei savo veiklą vystyti Lietuvoje.
Šiuo metu, remiantis „Startup Lithuania“ duomenų baze, Lietuvoje veikia daugiau nei 1 030 startuolių įmonių, praėjusiais metais jie pritraukė per 26,16 mln. Eur. investicijų.
