Vidurvasarį darbo rinka aktyvėja – praėjusią savaitę šalies darbdaviai įregistravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 14,2 proc. daugiau nei prieš savaitę. Sezoninių, terminuotų darbų poreikis taip pat 12,0 proc. padidėjo – 392 darbo pasiūlymai įregistruoti pagalbiniams darbininkams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, valytojams ir traktorininkams. Sezoninių darbų paklausa kurortuose išliko nedidelė. Nuo kovo 16 d. Užimtumo tarnyboje iš viso registruota 57,4 tūkst. laisvų darbo vietų.

Kiekvieną savaitę meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo įmonės, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų įmonės registravo vis daugiau laisvų darbo vietų, ypač kavinės, viešbučiai pateikė beveik du kartus daugiau darbo pasiūlymų nei ankstesnę savaitę. Įsidarbinimo galimybės didėjo virėjams, barmenams padavėjams, pagalbiniams darbininkams. Informacijos ir ryšių sektoriuje – pardavimo vadybininkams ir klientų informavimo tarnautojams.

Rinkoje taip pat paklausūs kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai bei tarnautojai. Daugiausia ieškoma izoliuotojų, siuvėjų, plataus profilio statybininkų, apdailininkų ir suvirintojų, miško medelyno darbininkų, medkirčių, sandėlininkų, laiškininkų ir apskaitininkų.

Padėta įsidarbinti 14,4 proc. daugiau nei prieš savaitę – iš viso 4,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų įsiliejo į darbo rinką. Nuo kovo 16 d. Užimtumo tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 58 tūkst. žmonių.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 20 d. klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 220,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 12,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bendras klientų skaičius padidėjo 2,3 tūkst. (1 proc.). Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo kreipėsi 60,2 tūkst. (37,3 proc.) darbo neturinčių asmenų.

Registruoto nedarbo rodikliai augo daugelyje šalies savivaldybių – 46 iš 60, bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų 9 savivaldybėse nekito, 5 – mažėjo. Labiausiai sumažėjo Varėnos rajone – 0,2 proc. punkto, o labiausiai augo Šilutės ir Rokiškio rajonuose – po 0,4 proc. punkto.

Daugiausiai nedirbančių gyventojų buvo Lazdijų (19,5 proc.), Kelmės (18,4 proc.) ir Rokiškio (18,2 proc.) rajonų savivaldybėse. Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai išliko Neringoje – 3,2 proc., Klaipėdos r. – 7,2 proc. ir Birštone – 8,4 proc. Iš penkių didžiųjų šalies miestų aukščiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune – po 13,5 proc., žemiausias – Šiauliuose – 10,5 proc.

Tarp naujų klientų mažėjo besiregistruojančių iš didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto operacijų, švietimo sektorių, daugėjo – iš statybos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių. Tarp darbo ieškančių augo nekvalifikuotų darbininkų (2,7 proc. punkto) ir tarnautojų (0,5 proc. punkto) dalis, mažėjo – specialistų (1,1 proc. punkto) bei įrengimų ir mašinų operatorių ir surinkėjų (1,0 proc. punkto) dalis.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

1 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist