Vilniaus apskrityje daugiau kaip pusė darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – stokoja skaitmeninio raštingumo įgūdžių, rodo naujausi Užimtumo tarnybos duomenys. Palyginti su praėjusiais metais, situacija gerėja – 2019-aisiais skaitmeninių žinių trūko 61,6 proc. apskrities bedarbių.
Pagal skaitmeninio raštingumo žinių trūkumą tarp darbo ieškančių asmenų Vilniaus apskritis yra 3-oje vietoje lyginant rezultatus visose dešimtyje šalies apskričių.
Analizuojant praėjusių metų duomenis, situacija į gerąją pusę pasikeitė ne tik visos apskrities mastu, bet ir beveik visose savivaldybėse atskirai. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko Vilniaus rajono savivaldybėje – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių darbo ieškančių gyventojų skaičius sumažėjo 7,1 proc. ir šiemet siekia 73,3 proc.
Pažangą padarė Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo 5,4 proc. iki 50,5 proc., ir Širvintų savivaldybė (4,8 proc. iki 52,7 proc.). Padėtis pagerėjo ir Švenčionių (2,8 proc. iki 68,5 proc.) bei Trakų (1,6 proc. iki 55,8 proc.) savivaldybėse.
Deja, pastebimas situacijos pablogėjimas – Šalčininkų (5,9 proc. iki 88,1 proc.) bei Ukmergės (2,2 proc. iki 68,6 proc.) savivaldybėse.
Šalyje geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti darbo ieškantys Klaipėdos ir Kauno apskričių gyventojai, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Visoje Lietuvoje skaitmeninio raštingumo įgūdžių nepakanka vidutiniškai 56,4 proc. darbo ieškančių asmenų.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai. „Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – sako I. Balnanosienė.
Darbdaviai reikalauja mokėti dirbti kompiuteriu
Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų ir 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų. „Asociacija „Langas į ateitį“ – mūsų ilgametė socialinė partnerė, organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios „Prisijungusios Lietuvos“ mokymuose dalyvavo daugiau nei 6660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas”, – pabrėžė I. Balnanosienė.
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų. „Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e. paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e. bankininkyste, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau“, – pastebi L. Križinauskienė.
