Gegužės 2 diena yra paskutinė diena deklaruoti pajamas ir sumokėti priklausančius mokesčius, tačiau apie 200 tūkst. gyventojų to dar nepadarė. Galbūt kai kurie nežino, kad gali tekti susimokėti mokesčius ir tada, kai parduodate savo nebenaudojamus daiktus. Tiesa, ši prievolė atsiranda tik tada, jei per metus iš šios prekybos uždirbote 2500 eurų pelno. Tačiau Mokesčių inspekcija įspėja, kad pelną arba nuostolius gali tekti įrodinėti pateikiant daiktų pirkimo čekius.
Socialiniuose tinkluose kaip šmutkių fėja išgarsėjusi Augustė Barbora šiuo metu turi daugiau nei 30 tūkstančių sekėjų. Ji įkvepia žmones nepirkti naujų drabužių ir gyventi tvariai. Tai lėmė ir jos darbą – daugybę metų pati ieškodama lobių dėvėtų drabužių parduotuvėse, dabar rastus drabužius, neretai ir garsių dizainerių, parduoda kitiems.
Tai – Augustės verslas, tačiau daugybė žmonių irgi savo nebenešiojamus, nebereikalingus ar tiesiog netinkamus daiktus parduoda kitiems. Žmonės pardavinėja viską, tačiau šiemet, deklaruojant individualios veiklos pajamas, Augustę nustebino jai netikėtas dalykas – už parduotus daiktus teko susimokėti mokesčius.
„Iš tikrųjų „Vintede“ parduodu keletą daiktų per mėnesį, ir dažniausiai tai yra daiktai, kuriuos pati perparduodu iš savo spintos – daugiausia suknelės po 5–10 eurų, tačiau yra buvę ir dalykų, kuriuos pardaviau iš savo parduotuvės, tai visiškai nesulyginsiu – ar tai yra asmeniniai, ar neasmeniniai pardavimai. Bet „Vintedas“ tikrai nėra mano pagrindinė platforma, ir tikrai žinau, kad tas pajamas „Vintedas“ permeta VMI pagal skirtingus kodus, ir vienas kodas, berods 93, yra tas, kuris kaip ir verslo – individualios veiklos, o 13 yra tas – neapmokestinamos pajamos, asmeninių daiktų pardavimas.
Manau, kad daugeliui, kuris turi individualią veiklą, automatiškai permeta prie 93 kodo, kai reikia susimokėti už gautas pajamas – tai man taip ir buvo. Be abejo, yra galimybė perkelti tą kodą ir sakyti, kad ne, tikrai nieko neuždirbau, viską parduodu iš savo spintos ir einu į minusą, bet tuo atveju reikėtų įrodyti. Jeigu jau paskambintų konsultantas ir prašytų pagrįsti pajamas, kad tikrai nieko neuždirbau, turėčiau siųsti čekius, sąskaitas faktūras ir įrodyti, kad nieko neuždirbau. Į šitą reikalą veltis nenorėjau, mano metinės pajamos iš „Vintedo“ nėra didelės ir tiesiog susimokėjau“, – pasakojo prekių ženklo „Dressedherring“ įkūrėja Augustė Barbora Budrienė.
Valstybinė mokesčių inspekcija įspėja apie nustatytą 2500 eurų pelno sumą, kurią peržengus gyventojai, norėdami toliau tęsti pardavimus, turi išsiimti individualią veiklą ir mokėti mokesčius. Kadangi Augustė vykdo individualią veiklą, už parduotus daiktus teko sumokėti mokesčius, nors jie ir neviršijo 2,5 tūkstančio eurų.
Šmutkių fėja mano, kad tokie dalykai vėl pristabdys žmonių atsakingumą – bus daugiau išmetamų daiktų ar drabužių, nes žmonės išsigąs mokesčių.
„Į šią situaciją žvelgiu dvejopai. Iš vienos pusės, tikrai daugybę metų „Vintede“ veikė visokios parduotuvės, kurios užsiima komercine veikla, yra užsislėpę perpardavinėtojai, kurie pajamas, kaip ir kiekvienas pilietis, turėtų susimokėti. Tačiau tie žmonės, kurie nesiekia pelno, o nori atsilaisvinti savo drabužinę ir suteikti savo nenorimam drabužiui antrą šansą, tikrai kiša koją. Kai paskelbiau šitą žinią, mano bendruomenėje iš tikrųjų buvo labai daug reakcijų, ir nesuskaičiuosiu žinučių, kuriose sakė, kad po šių metų deklaracijos ištrynė „Vintedą“, nes pasidarė pikta. Atrodo, kaip tik norėtų skatinti parduoti nebenešiojamus daiktus – atrodo, skalbi, lygini, fotografuoji, bendrauji, pakuoji, veži į paštomatą, uždirbi kelis eurus, ir galbūt net nereikės susimokėti mokesčių už pajamas, bet gal reikės įrodinėti. Vartotojai po šių metų jaus spaudimą ir jausis stebimi, ir manau, kad tai yra šioks toks žingsnis atgal, šnekant apie tekstilės atliekų surinkimą. Tikrai manau, kad tekstilės atliekų daugės, nes žmonės tiesiog neapsikraus – kai žmonės ir taip tingi parduoti drabužius, tai juos tiesiog išmes, o ne kažkam atiduos“, – kalbėjo A. B. Budrienė.
Jeigu gautas pelnas iš naudotų daiktų pardavimo viršija 2500 eurų, apmokestinama tik viršijanti suma – nuo jos reikia sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
„Naujovių nėra. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir lengvata galioja seniai, ir pajamos yra neapmokestinamos tuomet, kai pelnas, uždirbtas iš nenaudojamų, išaugtų, nereikalingų, perparduotų daiktų, neviršija 2,5 tūkst. eurų. Ši lengvata galioja seniai. Naujienų įnešė tai, kad praėjusiais metais pirmą kartą Europa pradėjo keistis duomenimis iš platformų, ir Lietuvos mokesčių administratorius šiuos duomenis pradėjo naudoti gyventojų pajamų mokesčio kontrolei, ir gautus duomenis sukėlė į preliminarias pajamų deklaracijas“, – aiškino VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.
VMI pabrėžia, kad gyventojai deklaraciją turi pasitikrinti patys ir pasižiūrėti, ar duomenys yra teisingi.
„Jeigu gyventojas vykdė individualią veiklą, šie duomenys yra įkelti prie individualios veiklos pajamų. Jeigu gyventojas vykdė asmeninių nereikalingų daiktų pardavimą – kito turto pardavimą, – turi būti įkelta į kitą vietą, kur gyventojas galės pasinaudoti 2,5 tūkst. eurų neapmokestinamų pajamų lengvata“, – teigė R. Virvilienė.
Tokių prekiaujančių Lietuvoje nėra mažai.
„Naujausiais duomenimis, 4,7 tūkstančio gyventojų gavo daugiau kaip keturis milijonus apmokestinamųjų pajamų, kurios ir buvo sukeltos į deklaraciją. Tačiau jeigu gyventojas žino ir turi dokumentus, kad jis neuždirbo daugiau kaip 2,5 tūkstančio per metus, jis gali pasinaudoti lengvata ir jam mokesčio nesusidarys. Jeigu skaičiuojame vidutiniškai – 4,7 tūkstančio gyventojų gavo 4 milijonus pajamų, tai išdalinus vidutiniškai kiekvienam tenka po 800 eurų. Akivaizdu, kad nesiekia 2,5 tūkst. eurų ir mokesčių mokėti nereikia. Tačiau tame skaičiuje gali būti įvairių situacijų – vienas uždirbo penkiasdešimt eurų, kitas gal uždirbo 5 tūkstančius, tai net ir pasinaudojęs 2,5 tūkst. eurų lengvata, nuo likusių 2,5 tūkstančio turi mokėti pajamų mokestį“, – tvirtino R. Virvilienė.
Tačiau nelegaliai veiklą vykdančių asmenų nedaug.
„Kaip ir kiekvienoje srityje, pasitaiko ir nelegaliai veiklą vykdančių, todėl ir įsigaliojo direktyva, pagal kurią keičiamasi duomenimis Europoje. Už trejus paskutinius metus e. komercijoje pažeidimų nustatėme už 6 milijonus eurų, o kalbant apie prekybos platformas – 1,5 mln. eurų“, – kalbėjo R. Virvilienė.
VMI primena – bet kokiu atveju būtina išsaugoti daikto pirkimo dokumentą. Paskutinę pajamų, gautų 2024 metais, deklaravimo dieną to dar nepadarė apie 200 tūkst. gyventojų.
Autorius: Elena Varnauskaitė I LNK.LT
