Vilniaus šilumos tinklai ir Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) žengia dar vieną žingsnį siekiant vilniečių būstų šildymui panaudoti atliekinę šilumą. Įmonės birželio 5 d. pasirašė sutartį, kuri tampa pagrindu pradėti įgyvendinti suplanuotus veiksmus.
Šia sutartimi buvo įtvirtintas ketinimų protokolas dėl atliekinės šilumos tiekimo į centralizuotą tinklą, kuris buvo pasirašytas dar praėjusių metų pradžioje, tebevykstant Telecentro duomenų centro VDC3 statybai. Planuojama, kad šalia Vilniaus televizijos bokšto iškilęs duomenų centras talpins per 200 serverių spintų. Jo veikla per metus sugeneruos apie 8000 MWh atliekinės šilumos energijos, kuri, įrengus reikalingą infrastruktūrą, bus teikiama į centralizuotą tinklą.
„Toks projektas, kuomet atliekinė šiluma surenkama iš duomenų centrų ir pateikiama į centralizuotą tinklą – pirmasis Lietuvoje. Tokios partnerystės leidžia laikytis mūsų pažado vilniečiams šilumą tiekti naudojant aplinkai draugiškus sprendimus ir tvirtai žengti įgyvendinant mūsų strategijoje užsibrėžtus tikslus“, – pasirašymo ceremonijoje kalbėjo Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Numatyta, kad prie duomenų centro bus įrengti šilumos siurblys bei akumuliacinė talpa, kuriuos prijungus prie bendrojo tinklo šiluma bus aprūpinti aplinkinių namų gyventojai. Planuojama, jog visa reikalinga infrastruktūra bus įrengta iki 2027 m. pabaigos, o jau nuo 2028 m. atliekinė šiluma pasieks centralizuoto šildymo tinklą. Daugiau nei 8000 MWh šilumos energijos kiekis turėtų užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą net 1300 butų, kurių vidutinis plotas – 50 kv.m. Tai leis ir toliau mažinti gamtinių dujų dalį gamyboje bei didinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.
„Džiaugiamės, kad VŠT asmenyje radome bendramintį ir sujungėme jėgas, siekdami bendro tikslo – kurti tvarų ir švarų miestą, prisidėti prie poveikio klimato kaitai mažinimo. Pridursiu, kad naujųjų Telecentro valstybės duomenų centrų tvarumo efektas neapsiriboja vien atliekinės šilumos panaudojimu. Mūsų skaičiavimais, sutelkus juose valstybės informacinius išteklius, dėl didesnio energetinio efektyvumo ir maitinimo saulės energija, kasmet bus sutaupoma apie 33 mln. KWh elektros energijos ir į atmosferą neišmetama iki 15 tūkst. t. anglies dvideginio“, – teigė Remigijus Šeris, Telecentro vadovas.
Atliekinės šilumos surinkimas sparčiai populiarėjanti technologija, vis dažniau pritaikoma ir Lietuvoje. Kėdainiai, Panevėžys, Klaipėda – tai tik keletas miestų, kurie naudoja atliekinę šilumą iš pramoninių ir gamybos įmonių. Tai efektyvus ir atsiperkantis būdas gauti šilumos energiją, kuris sudaro galimybę organizacijoms prisidėti prie energetikos sektoriaus pažangos ir siekti tvarumo tikslų.
Nu ka, broliai ir sesės – pasakysiu kap yra.
Žiema atein, o kainas pas jum kap Sibire – ledinės tik ne orui, o žmogaus piniginėi. Iš visų miestų Vilnius brangiausiai šildas. Klausims – jūs ką ten šildot? Butus ar valdiškus portfelius?
Vasara – kainas krenta. Kodėl? Todėl kad nėra ką šildyt? Tai reiškias, kai žmogui nereik – pigiau. Kai reik – plėšk kiek nori. Čia ne ūkiškumas, čia – aferizmas.