Vilniuje centralizuotai tiekiama šiluma lapkritį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, pabrango beveik 95,9 proc., tai pastebimai viršija net nepalankiausias kainų prognozes sostinėje.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informavo BNS, kad Vilniuje šį mėnesį šiluma kainuoja 7,15 cento už kilovatvalandę (kWh) (su PVM), kai prieš metus – 3,65 cento.
„Vilniuje lapkričio mėnesį šilumos kaina didėja dėl brangusių gamtinių dujų, padidėjusių iš NŠG (nepriklausomų šilumos gamintojų) superkamos šilumos ir biokuro kainų“, – komentuoja taryba.
Tarp penkių didžiųjų miestų šildymas sostinėje brangiausias.
Šiauliuose kaina per metus augo 47,3 proc. iki 5,89 cento už kWh (buvo 4 centai), Kaune – apie 26,6 proc. iki 4,48 cento (3,54 cento), Panevėžyje – 17,8 proc. iki 5,56 cento (4,72 cento), Klaipėdoje – 17,5 proc. iki 5,78 cento (4,92 cento).
Visoje Lietuvoje šiluma pigiausia Utenoje (4,44 cento), brangiausia – Pravieniškėse (10,62 cento).
Centralizuotai tiekiama šiluma Lietuvoje per metus pabrango 45,5 proc., o per mėnesį – 12,2 proc. – lapkritį ji kainuoja 5,79 cento už kilovatvalandę (be PVM).
VERT teigia, kad šilumos brangimą iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.
Pasak tarybos, į lapkričio šilumos kainą įskaičiuota vidutinė kuro kaina rugsėjį – biokuro kaina per metus didėjo 64,3 proc., gamtinių dujų – 222 proc.
Spalį VERT atstovai prognozavo, kad šiluma Vilniuje gali pabrangti iki 70 proc. Jų teigimu, Vilniaus kogeneracinės elektrinės biokuro gamybos blokas, kurio statyba vėluoja, būtų sušvelninęs kainos šuolį. Dabar Vilniuje 44 proc. šilumos pagaminama naudojant dujas.
