Nepaisant COVID-19 viruso pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio, Lietuvos finansinių technologijų plėtros plane toliau numatomas spartus augimas. Planuojama, kad šiais metais FinTech įmonių skaičius šalyje didės bent 15 proc. Tokiu pat tempu turėtų augti ir darbuotojų skaičius šiame sektoriuje. Tikimasi, kad darbo vietų skaičius pašoks nuo 3400 praėjusių metų pabaigoje iki daugiau nei 3900 šiemet.
Tarptautiniame FinTech indekse (angl. The Global FinTech Index) šalis šiuo metu užima ketvirtą poziciją pasaulyje, o Europoje Lietuvą lenkia tik Jungtinė Karalystė. Tuo metu FinTech ateities vietos 2019-2020 m. (angl. FinTech Locations of the Future 2019-2020) reitinge Vilnius puikuojasi pirmoje vietoje pagal ekonominį efektyvumą ir yra septintas pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą.
„Pernai mums pavyko pagerinti išsikeltus rodiklius, šiemet taip pat tikimės panašaus augimo. Finansinių technologijų sektorius Lietuvoje nuo 2016 m. išaugo dvigubai – šalyje veikia daugiau kaip 200 FinTech įmonių, kuriose dirba per 3000 profesionalų. Tai lėmė mūsų atvirumas inovacijoms, greitis, rizikų valdymas bei efektyvus visų FinTech ekosistemos dalyvių bendradarbiavimas. Viena naujausių pasaulinių krypčių – FinTech panaudojimas pereinant prie žaliosios ekonomikos, turime išnaudoti šią galimybę“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Didins Lietuvos patrauklumą
Siekiant užsibrėžtų FinTech sektoriaus plėtros planų, Vyriausybės patvirtintame FinTech industrijos plėtros skatinimo plane 2020 m. numatytos 4 užduotys ir 23 priemonės. Planu tikimasi sutelkti institucijų veiksmus siekiant plėtoti FinTech įmonėms palankią aplinką, populiarinti Lietuvos jurisdikciją tikslinėse rinkose ir didinti finansinių technologijų žinomumą bei naudojimą. Šiais metais bus siekiama įvertinti gyventojų asmeninės taupymo sąskaitos kūrimo galimybes, įteisinti juridinių asmenų skolinimą per tarpusavio skolinimo platformas, parengti rekomendacijas dėl atvirosios bankininkystės principo taikymo Lietuvoje, organizuoti FinTech renginius Lietuvoje ir užsienyje bei parengti tokias analizes kaip FinTech sektoriui reikalingų kompetencijų, labai mažų įmonių mokesčių surinkimo automatizavimo galimybių bei atsiskaitymo negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigose.
Be to, bus įsteigtas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pagrindu veikiantis pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, nustatyti galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų atpažinimo kriterijai, taip pat bus tobulinami „pažink savo klientą“ procesai ir įgyvendintos kitos priemonės, kurios užtikrins spartų ir tvarų FinTech industrijos Lietuvoje augimą.
2019-ųjų šuolis
Nors praėjusiais metais taip pat buvo planuojamas 15 proc. finansinių technologijų sektoriaus augimas, rezultatai pranoko visus lūkesčius. Lietuvos finansinių technologijų sektorius per metus išaugo nuo 170 iki 210 įmonių. Tarp stambiausių pritrauktų FinTech bendrovių buvo tokios sektoriaus žvaigždės kaip „Earthport“, „SumUp“ ir „Flywire“.
Prie 24 proc. įmonių skaičiaus augimo prisidėjo ir 30 proc. padidėjęs finansinių technologijų sektoriuje dirbančių specialistų skaičius. 2018 m. pabaigoje šiame sektoriuje dirbo 2600 specialistų, o baigiantis 2019 m. jame jau buvo sukurta 3400 gerai apmokamų darbo vietų.
„Inovacijos leidžia didinti konkurenciją finansinių paslaugų rinkoje, suteikia didesnį pasirinkimą vartotojui, paprastesnes ir dažnai pigesnes paslaugas. Vyriausybė, paskelbusi finansinių technologijų plėtrą vienu iš prioritetų, nuo 2016 m. skiria didelį dėmesį atveriant naujas galimybes inovacijoms taikyti bei saugumui užtikrinti“, – sako MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.
2019 m. buvo įgyvendintos iš esmės visos FinTech priemonių plane numatytos priemonės (41 iš suplanuotų 42 priemonių), siekiant padidinti Lietuvos patrauklumą finansinių technologijų bendrovėms. Kai kurios priemonės bus tęsiamos ir 2020 m.
Kasmet Finansų ministerijos atnaujinamą FinTech plėtros planą ministerija įgyvendina kartu su Ekonomikos ir Inovacijų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos banku, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „Versli Lietuva“, VĮ „Registru centras“ ir kitomis institucijomis.
