Vilniuje šeštadienį atidaromas tarptautinis blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos centras – pirmasis toks Europoje. Europarlamentaro Antano Guogos įsteigtas centras turėtų padėti startuolių bendruomenei kurti ryšius su investuotojais.
Centrinio banko teigimu, Lietuva gali tapti finansinių technologijų („fintech“) ir „blockchain“ technologijų lydere regione.
Paslaugas keičianti technologija – jokių tarpininkų
„Blockchain Centre Vilnius“ valdybos pirmininkas Paulius Kunčinas teigia, kad „blockchain“ keičia įprastas valdymo ir paslaugų schemas – leidžia užtikrinti decentralizuotą valdymą, paslaugas be įprastų tarpininkų. Jo teigimu, technologijos pridėtinė vertė ta, kad vietoje vieno yra daug administratorių, o sistema negalima manipuliuoti ar ją korumpuoti.
„Ši technologija geriausiai veikia ten, kur yra mažas pasitikėjimas. (…) Technologiją palaikantys algoritmai užtikrina tą pasitikėjimą ir kartu eliminuoja tarpininkus, o šiuo metu didžiausi pasitikėjimą užtikrinantys tarpininkai yra bankai. „Blockchain“ bando apeiti tuos tarpininkus, kurie yra neefektyvūs arba labai brangūs“, – BNS sakė P. Kunčinas.
Lietuvos banko valdybos nario patarėja Jekaterina Govina taip pat sako, kad didžiausi „blockchain“ technologijos privalumai matyti tada, kai tarp sandorio šalių trūksta pasitikėjimo.
„Lygiaverčiais tinklo dalyviais gali būti kiekvienas bendruomenės narys, kuris gali matyti ir pagal sutartą mechanizmą kontroliuoti informacijos pasikeitimą. (…) Informacijos valdytoju yra pats klientas, galintis perduoti ją konkretiems gavėjams“, – komentare BNS rašo J. Govina.
Jos teigimu, technologija taip pat galėtų į vieną vietą surinkti skirtinguose registruose esančią informaciją.
„Viename registre yra informacija apie jūsų valdomą nekilnojamąjį turtą, kitame – apie turimas transporto priemones, trečiame – apie jūsų finansinius įsipareigojimus ir taip toliau. Galbūt ateityje kiekvienas iš mūsų galės matyti visą valstybės valdomą paveikslą apie mus ir pats spręsti kam tuos duomenis atverti. (…) Apibendrinant privalumus, fantazijos galimybės čia tikrai yra beribės“, – aiškina J. Govina.
Svarbiausias klausimas – saugumas
Lietuvos banko atstovė teigia, kad kalbant apie galimas saugumo rizikas – visos technologijos yra vienaip ar kitaip susijusios su kibernetinio saugumo rizika. Kartu ji pažymi, kad „blockchain“ naudojimas turi būti pasvertas.
„Pagrindinės „blockchain“ savybės – informacijos kaupimas blokuose, kurių negalima keisti, ištrinti ar koreguoti – užtikrina informacijos nepakeičiamumą (…) „Blockchain“ nėra panacėja ir žvelgiant lokaliai, nebūtinai paprastas centralizuotų duomenų bazių perkėlimas į „blockchain‘ą“ suteiktų prasmę ir būtų ekonomiškai naudingas valstybei“, – teigia J. Govina.
Pasak jos, Lietuva turi galimybių tapti „fintech“ ir „blockchain“ sprendimų lydere Baltijos šalyse. Lietuvos bankas artimiausiu metu ketina sukurti bandomąją platformą „LBChain“, o vėliau Lietuva galėtų aktyviai ieškoti šios technologijos įdarbinimo galimybių įvairiose srityse: balsavimo, sveikatos apsaugos ir kitose.
„Fintech“ sektoriaus plėtra yra galimybė mums, kaip valstybei – nauji rinkos dalyviai steigia Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbo vietas, nuomojasi patalpas, įvertinusios šalies teikiamus privalumus, perkelia čia dalį funkcijų, moka mokesčius. Dėl to atsiranda netiesioginis efektas kitoms šalies ūkio šakoms. Išlošia ir mūsų vartotojai, pirmiausiai per išaugusią konkurenciją ir kaip pasekmė – mažėjančius įkainius, gerėjančią paslaugų kokybę bei didesnę paslaugų įvairovę“, – sako J. Govina.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektorius Antano Čenio teigimu, „blockchain“ technologijos turėtų būti įdomios ne tik IT krypčių tyrėjams. Anot jo, įdomus tyrimų laukas atsiveria socialiniams mokslams, nes „blockchain“ technologija yra socialinė technologija, galinti stipriai pakeisti žmonių elgesį.
„Blockchain“ technologijos veikimas iš esmės yra tarpdalykinis, pavyzdžiui, šias technologijas taikant finansų srityje kartu dirba finansininkai ir IT, teisės srityje – teisininkai ir IT ir taip toliau. Techniniu požiūriu, IT dalis yra didesnė, bet socialinis, kūrybiškumo, naujumo aspektas, kuris yra mokslinių tyrimų pagrindas, yra daugiau socialinių mokslų pusėje nei IT“, – pranešime spaudai sakė A. Čenys.
Pasak „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos pirmininko P. Kunčino, šeštadienį Vilniuje atidaromame centre siekiama vienoje vietoje sutelkti kompetencijas. Jo teigimu, centro modelis atėjo iš Australijos, dar vienas toks centras yra Kinijoje, kur yra didžiulė kriptovaliutų paklausa.
„Tikime, kad šita technologija yra daugiau nei kriptovaliutos, galimybių laukas yra žymiai didesnis: galima keistis meno kūriniais, nekilnojamuoju turtu, žaliavomis, idėjomis. Tai yra vertės apsikeitimo modelis be tarpininkavimo“, – BNS sakė P. Kunčinas.
„Blockchain Centre Vilnius“ atidaryme dalyvaus Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko, Lietuvos institucijų atstovai, akademikai bei „blockchain“ technologijos ekspertai – iš viso daugiau, kaip 100 svečių iš Australijos, Kinijos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Danijos, Gruzijos, Gibraltaro, Ukrainos bei Izraelio.
Autoriai: Vytautas Budzinauskas, Mindaugas Samkus
