Per beveik metus trunkančią koronaviruso pandemiją Lietuvos gyventojai labiausiai pasiilgo kelionių, kultūrinių, muzikos ir sporto renginių bei susitikimų su draugais, rodo banko SEB užsakymu atliktas tyrimas. 

Pasak jo, 54 proc. respondentų keliones įvardijo kaip vieną iš trijų labiausiai per pandemiją trūkstamų veiklų. 27 proc. įvardijo, kad kelionių pasiilgo labiausiai, daugiausiai tai 30-49 metų gyventojai,

„Labiausiai kelionių ilgisi vilniečiai – beveik du trečdaliai respondentų, gyventojų sostinėje, įvardino, kad keliaus, kai tik atsiras tokia galimybė“, – tyrimo pristatyme sakė SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Tuo metu 47 proc. gyventojų nurodė, kad pasiilgo kultūros, muzikos ir sporto renginių – daugiausiai tai 40-59 metų žmonės.

45 proc. respondentų tarp trijų labiausiai pasiilgtų dalykų nurodė gyvus susitikimus – jų labiausiai pasiilgo vyresni ir kaimo gyventojų.

„Šitie skaičiai iš dalies ir patvirtina, ką matome visuomenėje – vyresni, atokiau gyvenantys žmonės dėl karantino jaučiasi labiau atskirti“, – pabrėžė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Taip pat nemaža dalis gyventojų (29 proc.) pasiilgo restoranų ir kavinių, didesnė jų dalis – jauni ir didesnes pajamas gaunantys miestiečiai.

Kiek mažiau žmonių pasiilgo sporto klubų ir baseinų (21 proc.), kino teatrų (17 proc.), grožio paslaugų ir SPA (13 proc.).

Tuo metu mažiausiai pasiilgtas nenuotolinis darbas (13,5 proc.) ir gyvi profesiniai renginiai ar konferencijos (10 proc.)

Labiausiai paveiktos veiklos greitai neatsigaus – T. Povilauskas

Kaip teigė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, apklausos rezultatai kartu parodo ir tai, kurie ekonomikos sektoriai šiemet demonstruos didžiausią prieaugį.

Anot jo, tikimasi, kad jei vakcinavimas vyks sklandžiai, karantino apribojimai po truputį pradės švelnėti antrąjį metų ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį tikimasi jau didesnio atlaisvinimo.

Tačiau tai nereiškia, kad labiausiai pandemijos paveikti sektoriai iškart atsigaus iki 2019-ųjų lygio. Anot T. Povilausko, statistiniai modeliai rodo, kad atvykstančių turistų šiemet, palyginti su pernai, turėtų padidėti apie 90 proc., tačiau palyginti su 2019-aisiais, jų vis tiek bus apie 50 proc. mažiau.

„Statistika šių metų antrąjį pusmetį, ko gero, rodys, kad yra nemažas augimas. Bet akivaizdu, kad 2021 metais nesugrįšime nei į 2020-ųjų, nei į 2019 metų lygį – tai yra, lyginant su 2019 metais, sektoriams vis dar bus didžiulis praradimas ir nuostolis“, – sakė T. Povilauskas.

Tą pačią tendenciją rodo ir į užsienį keliausiančių lietuvių prognozės. Šiemet numatomas 80 proc. didesnis nei pernai kelionių į užsienį srautas, tačiau jis vis tiek turėtų būti 54 proc. mažesnis nei užpernai.

Anot T. Povilausko, atlaisvinus kelionių apribojimus, tikėtina, kad gyventojai vėl grįš atostogauti į šiltesnius kraštus, o tai reikš blogas naujienas sodybų pardavėjams.

„Kai žmonės vėl galės keliauti į užsienį, jie bus pasiilgę šiltų kraštų, Viduržemio jūros. Todėl manau, kad visi stengsis judėti į pietus ir yra tikimybė, kad jau antrąjį metų pusmetį sodybų paklausa nustos augti“, – teigė ekonomistas.

„Aišku, pajūris yra kita tema, bet gali būti, kad šitas atsigavimas pradės lenktis kitų metų viduryje“, – pridūrė jis.

SEB užsakymu bendrovė „Norstat“ tyrimą atliko lapkričio mėnesį, jo metu apklausti 1002 gyventojai, kurių amžius 18-74 metai.

Autorius Paulius Viluckas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist