Nors jau bene 15 metų informacinių technologijų sritis yra laikoma populiariausia ir perspektyviausia sfera karjerai, Lietuvoje susiduriama su nuolatiniu šių specialistų trūkumu. Statistikos departamento duomenimis, kasmet šioje srityje naujai pradeda dirbti vos apie 1000 žmonių, o bendrai jie sudaro tik 2,7 proc. visų dirbančiųjų. Kaip pasakoja ekspertai, rinka dėl esamų specialistų darosi tokia karšta, kad samdoma turint vos 1 kandidatą, o patyrusiam programinės įrangos kūrėjui už pasiūlymo priėmimą siūlomi įvairūs akcijų paketai, automobilis ar net VIP skrydžiai sraigtasparniu.
„Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja per 2020-uosius į Lietuvą pritraukusi net 42, daugiausia IT srities užsienio kapitalo bendroves, kurios žada pasamdyti 4000 specialistų. O šalyje jau veikiantys užsienio investuotojai ir vietiniai startuoliai tikisi artimiausiu metu savo darbuotojų skaičių auginti bent du ar tris kartus. Ar turėsime išteklių tokiam augimui?
(Ne)limituoti IT specialistų ištekliai
Nepaisant rinkos ambicijų, personalo atrankų agentūros „Alliance for Recruitment“ vyresnioji atrankų konsultantė Karolina Ustilo pripažįsta, kad tokių kiekių IT specialistų mūsų šalies rinkoje tiesiog fiziškai nėra, todėl įsitvirtinę IT profesionalai jau turi galimybę patys rinktis darbdavius, o ne atvirkščiai.
„Atrankų komandai 500 kontaktų su IT kandidatais yra įprasta savaitė. Tačiau net ir tada reikia suvokti, kad kandidatas garantuotai šią savaitę, o gal net šiandien yra gavęs ir kitą pasiūlymą. Taigi darbdaviams jau tampa įprasta rinktis iš 1 ar 2 kandidatų, todėl jie ne tik siaurina reikalavimų sąrašą, bet ir yra priversti nertis iš kailio, siūlydami papildomas naudas“, – teigia K. Ustilo.
Jai pritaria kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ skaitmeninių kanalų skyriaus vadovas Aleksej Dutkevič, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose tikrai nėra tiek programinės įrangos kūrėjų, inžinierių, architektų ar analitikų. Tačiau jis ragina keisti suvokimą, kad Lietuva yra šalis iš kurios išvažiuojama svetur ieškoti geresnės IT karjeros, o kandidatų ieškoti plačiau.
„Šiuo metu Vilniuje ar Kaune gali įsidarbinti „Fortune 500“ įmonėje, pasauliniuose startuoliuose, telekomunikacijų ar finansų milžinuose – dirbant tokiose tarptautinėse organizacijose IT sektoriuje gyvenimo lygis, lyginant su išlaidomis, tampa panašus į užsienio. Matome vis daugiau grįžtančių lietuvių, o dar smagiau, kad matome ir atvykstančių užsieniečių – prancūzų, švedų“, – pasakoja A. Dutkevič. „Taip pat pastebime ir pandemijos suformuotą naują tendenciją – kreipiasi vis daugiau kandidatų iš nedidelių šalies miestų, kurie norėtų dirbti nuotoliniu būdu. Taigi samdymo geografija gali ir turi plėstis – tiek šalies viduje, tiek globaliu mastu.“
Asmeniniai pasiūlymai ir nebestebinančios dovanos
Ekspertai sutaria, jog nepaisant neblogų šalies universitetų, kolegijų programų ir nuolat besikuriančių IT akademijų, organizacijos kovoja dėl vis tų pačių kandidatų, todėl privalo kiekvieną jų vertinti labai individualiai.
„Kiekviena įmonė duoda bene vienodą pasiūlymo pagrindą – atlygį, darbo įrankius, naujausias sistemas, todėl itin svarbu tai, kaip specialistas užkalbinamas: jei pamato, jog skyrei dėmesį išanalizuoti jo interesus, veiklos sritis, patirtį, o ne tiesiog atsiuntei roboto sugeneruotą žinutę – tavo šansai jau didėja“, – pasakoja šiemet bent 100 naujų kolegų į savo skyrių pasamdysiantis Aleksej Dutkevič.
Pasak ekspertų, personalizuotas pasiūlymas galiausiai nusveria kandidato sprendimą, tik reikia atpažinti poreikį. Vienam tai bus galimybė dirbti nuotoliniu būdu iš užsienio, kitam – darbas prie transformacijų, galinčių pagerinti kasdienybę milijonams klientų, trečiam – prisidėti prie socialiai atsakingo tikslo.
Be to, kaip pastebi „Telia Global Services Lithuania“ atstovas, sprendimą galiausiai vis tiek nulemia darbo turinys. Tiesa, rinkoje tikrai būta ne vienas ir ne du atvejai, kai kandidatai tiesiogine to žodžio prasme buvo perkami automobiliais ar net didesnės vertės dovanomis.
Kadangi dovanos, prisijungus prie naujos įmonės, tampa jau įprastu reiškiniu, rinkoje įmonės darbuotojams už perėjimą siūlo akcijų paketus, vienkartinius priedus pasirašius darbo sutartį, metinius priedus, mokamus kriptovaliutomis (token‘ais), ar net VIP skrydį sraigtasparniu Šveicarijoje.
„Rinka diktuoja sąlygas, o darbdaviai ir atrankų specialistai yra priversti ieškoti efektyviausių ir originalių būdų pasiekti programuotojus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad įmonės tai daro dėl itin patyrusių specialistų. Šiandien daugumai darbdavių nereikia programuotojų, gebančių tik rašyti kodą – jie ieško komunikuoti bei dirbti komandoje gebančių kandidatų. Trumpai tariant – ieško potencialo, nuolatinio domėjimosi IT naujovėmis, noro ir ryžto tobulėti“, – pasakoja „Alliance for Recruitment“ vyresnioji atrankų konsultantė.
Pagrindiniai darbdavio ir darbuotojo kriterijai
Tiesa, premijos, dovanos ir dėmesys neaplanko visų IT srityje dirbančiųjų. Techninės žinios ir įgūdžiai – tik dalis to, kas domina darbdavius. Vis labiau vertinamos asmeninės savybės – proaktyvumas, greitas ir savarankiškas mokymasis, grįžtamojo ryšio priėmimas, lankstumas, streso valdymas.
„Net jei turi puikų techninį profilį, tačiau negali įrodyti, kaip tobulėji, domiesi ir kasdien žengi koja kojon su naujovėmis, reiktų pasvarstyti, ar tavo ateitis – IT sektoriuje. Noras spręsti sudėtingus galvosūkius, uždavinius, kartu su komanda narplioti milžiniškus projektus – net ir mūsų labai neblogose IT universitetų programose to negausi. Prie svarbių savybių išskirčiau ir gebėjimą adaptuotis – prie skirtingų sistemų, įrankių, kolegų ar projektų“, – pataria A. Dutkevič.
Tuo tarpu kandidatai įmones renkasi pagal savo poreikį. „Iš didžiulių organizacijų kandidatai tikisi stabilumo, karjeros galimybių, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kolegų, iš kurių galėtų mokytis, įvairaus papildomų naudų paketo. Startuolius programuotojai įprastai renkasi dėl didesnio atlygio, greitesnių pokyčių bei sprendimų priėmimo, didesnės įtakos kuriant naują produktą“, – teigia Karolina Ustilo.
