Nuo šiol organizacijoms ir įmonėms, tvarkančioms pakuočių atliekas bei jų paslaugas perkančioms savivaldybėms, bus paprasčiau organizuoti šią veiklą, kils mažiau ginčų, geriau veiks šių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema. Tai pajus ir gyventojai: bus patogiau išdėstytos rūšiavimui skirtų konteinerių aikštelės, dažniau ištuštinami konteineriai.
Aplinkos ministerija, įvertinusi suinteresuotų šalių pastabas ir pasiūlymus pakartotiniam derinimui teikia Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinųjų sąlygų projektą.
Iki šiol buvo taikomi bendresni, ne tokie detalūs reikalavimai rūšiavimo infrastruktūrai įrengti, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo paslaugai.
Projekte numatyta, kad viena kolektyviai naudojamų rūšiavimo konteinerių aikštelė skiriama naudotis iki 500 gyventojų arba iki 250 butų. Daugiabučių rajonuose atliekos iš kolektyvinio naudojimo rūšiavimo konteinerių turi būti surenkamos ne rečiau kaip kartą per savaitę, bet ne vėliau kaip per 48 valandas nuo savivaldybės (administratoriaus) pranešimo, kad yra pripildyti ar perpildyti.
Taip pat numatyta, kokių tipų ir talpų konteineriai naudojami rūšiuoti ir surinkti iš gyventojų pakuočių atliekas ir antrines žaliavas, jų žymėjimo reikalavimai. Pavyzdžiui, ant konteinerio turi būti nurodytas unikalus identifikacinis numeris. Reglamentuojama ir jų priežiūra – kolektyvinio naudojimo konteineriai turi būti plaunami ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Kol bus suremontuotas požeminis ar pusiau požeminis konteineris, turės būti pastatytas antžeminis.
Projektas apima ir atliekų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių paslaugos teikimo reikalavimus. Pavyzdžiui, numatytas reikalavimas, kad tokią paslaugą teikiantis atliekų tvarkytojas privalo pagal patvirtintą grafiką surinkti visas pakuočių atliekas ir antrines žaliavas iš visų rūšiavimo konteinerių ir 5 m spinduliu aplink juos, jų aikšteles. Be to, visose atliekas surenkančiose transporto priemonėse turi būti įmontuota įranga, fiksuojanti identifikuoto konteinerio ištuštinimo faktą.
Siekiant įgyvendinti „teršėjas moka“ principą ir atsižvelgus, kad šiuose konteineriuose renkamos ne tik pakuočių atliekos, bet ir antrinės žaliavos, siūloma, kad už surinkimo paslaugą, rūšiavimo infrastruktūros įrengimą, atnaujinimą, priežiūrą ir plėtrą 90 proc. išlaidų apmoka gamintojų organizacijos. Likę 10 proc. apmokami savivaldybės biudžeto lėšomis. Tai leistų išvengti ginčų dėl šiuose konteineriuose surenkamų atliekų tvarkymo kaštų paskirstymo.
Projekte taip pat numatoma, kokios sąlygos turi būti numatytos sutartyje, pagal kurią atliekų tvarkytojas teiks atliekų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių paslaugą, o gamintojų ir importuotojų organizacijos už ją apmokės.
Savivaldybės, jos parinkto atliekų tvarkytojo, kuris rinks atliekas iš rūšiavimo konteinerių, ir gamintojų organizacijos sutartyje turės būti numatyti surinkimo, infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo, priežiūros ir plėtros paslaugos įkainiai, organizacijų įsipareigojimas apmokėti rūšiavimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros išlaidas, atsiskaitymo periodiškumas ir kt.
Jei savivaldybė laikysis projekte numatyto „minimalaus standarto“ pakuočių atliekų (ir antrinių žaliavų) rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrai įrengti, plėsti ir atliekų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių paslaugos teikėjui parinkti, galės tai daryti nederindama su gamintojų ir importuotojų organizacijomis.
Taip bus išvengta anksčiau pasitaikiusių situacijų, kai paslaugos pirkimas užsitęsdavo savivaldybei ir šioms organizacijoms nerandant bendro sutarimo, kaip turėtų būti įrengiama rūšiavimo infrastruktūra, koks turėtų būti konteinerių ištuštinimo dažnis ir pan.
