Prisidėdamas prie valstybės ir visuomenės pažangos, skatindamas naujų aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų kūrimą bei žinių ekonomikos vystymąsi Registrų centras tęsia iniciatyvą atverti tvarkomų registrų ir informacinių sistemų duomenis. Šį kartą visuomenei neatlygintinam naudojimui atveriami vieno pagrindinių šalies registrų Adresų registro duomenys.
„Vertindami ekonominę ir socialinę atvirų duomenų naudą ir toliau žengdami atvirumo, atsinaujinimo ir pokyčių keliu, šiandien visuomenei atveriame naujus duomenų rinkinius. Atverdami Adresų registro duomenis – gyvenamąsias vietoves, gatves, gyvenamųjų vietovių ribas, unikalius adresus, pašto kodus ir kitus – suteikiame įrankį viešajam ir privačiam sektoriui tobulinti ir efektyvinti savo teikiamas paslaugas, kurti naujus, aukštos pridėtinės vertės produktus ir taip prisidėti prie visų mūsų pažangos, – sako Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius. – Šių atvirų duomenų panaudojimo galimybės yra labai plačios: nuo efektyvesnio savivaldybių funkcijų įgyvendinimo iki papildomos pridėtinės vertės logistikos, kurjerių ar taksi paslaugas teikiančioms įmonėms. Galiausiai, šie atverti duomenys leis visiems naudoti standartizuotą adresų informaciją ir taip išvengti pasitaikančių nesusipratimų“.
Šiuo duomenų atvėrimo etapu atveriami vieno iš 6 pagrindinių šalies registrų – Adresų registro – duomenys – iš viso 2,1 mln. unikalių adresų ir daugiau kaip 1 mln. adresų taškų, kuriuos galima pažymėti žemėlapyje.
Visuomenei atverti Adresų registre kaupiami duomenys: gyvenamosios vietovės, administraciniai vienetai (savivaldybės, seniūnijos), gatvės, gatvių ašinės linijos, leidžiančios tiksliai žemėlapiuose atvaizduoti gatves, gyvenamųjų vietovių ribos, adresų taškai, unikalūs adresai ir pašto kodai.
Taip pat atverti ir erdviniai Adresų registro duomenys, leidžiantys matyti, kaip atrodo Lietuvos apskričių, savivaldybių, gyvenamųjų vietovių, seniūnijų ribos, gatvių ašinės linijos. Šie duomenys gali padėti efektyviau planuoti maršrutus, pasitarnauti vystant miestų plėtros strategijas, taip pat leidžia aiškiai susieti adresus su konkrečiomis seniūnijomis.
Šiandien dauguma Lietuvoje veikiančių įmonių savo klientų adresus yra susisteminę pagal savo vidines tvarkas. Ne visuomet šios tvarkos sutampa, todėl esant duomenų apsikeitimo poreikiui su kitomis įmonėmis, gali kilti nesklandumų. Atvėrus Adresų registro duomenis viešojo ir privataus sektoriaus ūkio subjektai savo sistemose galės naudoti vieningo standarto adresų informaciją ir užtikrinti sklandų duomenų apsikeitimą. Be to, turėdamos tikslias adresų koordinates taksi ar kurjerių paslaugas teikiančios įmonės, ypatingai mažiau apgyvendintose vietovėse, gali operatyviai nuvykti pas klientus ir suteikti jiems savo paslaugas.
Papildomai atverti ir istoriniai Adresų registro duomenys nuo 1998 m., kai tuometinio Teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro tvarkytojo funkcijas perėmė Registrų centras.
Praėjusiais metais Registrų centras atvėrė visuomenei pirmuosius duomenis – 250 duomenų rinkinių iš Nekilnojamojo turto registro (NTR). Pirmuoju etapu publikuota registre tvarkoma nuasmeninta informacija apie beveik 5 mln. šalies nekilnojamojo turto objektų. Atvertais duomenimis per mėnesį vidutiniškai pasinaudoja apie 650 unikalių vartotojų, kurie iki šios dienos jau parsisiuntė apie 150 tūkst. duomenų rinkinių.
Iki 2022 metų Registrų centras planuoja atverti ir kitų dviejų svarbiausių šalies registrų – Juridinių asmenų ir Gyventojų – duomenis. Užbaigus šį etapą viešai bus publikuoti pagrindiniai duomenys iš svarbiausių registrų.
Visus Registrų centro atvertus duomenis galima rasti įmonės interneto svetainėje ir atsisiųsti juos naudoti patogiais atvirų duomenų formatais.
Apie atvirus duomenis
Atviri duomenys – laisvai prieinami Registrų centro veikloje ar dokumentuose užfiksuoti duomenys, informacija ar jos dalis, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant Registrų centro tvarkomų registrų duomenis, kuriuos galima pakartotinai naudoti ir platinti bet kokiu teisėtu tikslu, nurodant jų šaltinį, tačiau tik tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo gauti.
Atliktos įvairios ES ir kitų tarptautinių organizacijų studijos vertina, kad valstybinių duomenų atvėrimas gali sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. BVP, Lietuvos atveju tai sudarytų nuo 200 iki 750 mln. eurų. Tikimasi, kad prieiga prie atvirų Registrų centro duomenų rinkinių ir pakartotinis jų naudojimas gali tiek paspartinti pridėtinės vertės informacijos produktų ir paslaugų atsiradimą, tiek ir leisti Lietuvos valstybės institucijoms, plačiau naudojant atvirus duomenis, efektyviau vykdyti viešąsias užduotis ir duoti daugiau naudos visuomenei.
