Šiandien Agile yra viena populiariausių projektų valdymo metodikų pasaulyje. Tai nulėmė šios metodikos lankstumas ir natūralus prisitaikymas prie pokyčių. Agile atsiradimo pradžia yra laikomi 2001 metai, kuomet programinės įrangos kūrimo projektams suvaldyti buvo pasitelktas Agile Manifestas. Laikui bėgant, projektų valdymas pasitekliant Agile tapo populiariu pasirinkimu daugeliui projektų vadovų, nepaisant srities kurioje šie dirbo.
Trumpai apibudinant Agile, tai yra pasikartojantis tačiau taip pat ir prisitaikantis požiūris į projektų valdymą, padedantis komandoms neatsilikti nuo kintančių reikalavimų. Agile susideda iš skirtingų metodikų kurios yra pagrįstos lankstumu, skaidrumu, kokybės ir nuolatinio tobulinimo koncepcijomis.
Taigi, kas lemia tokį Agile pasirinkimo populiarumą projektų valdymo srityje ir kodėl projektų vadovai taip pasitiki Agile metodika? Šiame straipsnyje ir apžvelgsime kaip Agile veikia, jos esminius principus bei kokią vertę kuria projektų valdyme.
Kaip tai veikia?
Agile, kaip projektų ir produktų kūrimo metodologija, pagrindiniu pasirinkimu tampa komandoms, siekiančioms efektyviau organizuoti procesus ir greičiau parteikti vertę vartotojams. Pasitelkus specialius metodus, įmonės gali išmokti tinkamai planuoti produkto kūrimą, jų mastus bei apimtis, finansinius išteklius ir laiko valdymą. Tai padeda neatsilikti nuo rinkos lyderių ir visuomet būti žingsniu priekyje.
Agile principas remiasi darbų suskaidymu į nedideles dalis. Taip projektas vykdomas ne vienu kartu, o atskirais etapais pagal konkretų planą. Dėl to atsiranda galimybė nuolat stebėti, sekti ir vertinti rezultatus, o esant poreikiui, pastebėjus trūkūmus, atlikti korekcijas.
Agile – efektyvesnis projektų valdymas
Nors kiekvienos metodikos įdiegimas į organizacijos valdymą reikalauja specifinių žinių ir visos komandos pastangų, siektini rezultatai ir gerosios patirtys motyvuoja nesustoti pusiaukelėje. Agile projektų valdymas išsiskiria tuo, kad sutelkia dėmesį tiek į kokybės užtikrinimą, tiek į vertės klientui kūrimą, tiek į projekto užbaigimą nustatytose ribose. Naudojant Agile metodikas, padidėjusį efektyvumą galima pastebėti beveik iš karto. Tačiau tai – ne vienintelis Agile privalumas.
Klientų pasitenkinimas
Vadovaujantis Agile metodikomis, klientas įtraukiamas į projekto įgyvendinimo / produkto kūrimo procesą ir tai užtikrina, kad galutinis produktas tikrai atitiktų jo poreikius, bei lemia didesnį šio pasitenkinimą galutiniu produktu. Tradiciniame projektų valdyme kliento nuomonė svarbi tik planavimo stadijoje, o proceso eigoje ji praranda įtaką ir taip sumažina (arba apriboja) projekto lankstumą, pritaikomumą. Agile principai teigia, kad kliento atsiliepimai yra svarbūs visose projekto dalyse. Klientui kuriama papildoma vertė ir tuo pačiu užtikrinama, kad galutinis produktas atitiks jo lūkesčius ir patenkins poreikius nuolat tobulinant procesus ir atliekant pakeitimus atsižvelgiant į kliento grįžtamąjį ryšį.
O klientai, savo kelionę pradėję su jumis ir besijausdami svarbūs, bus daug labiau linkę sugrįžti dar kartą. Dar vienas svarbus pranašumas, kad dėl tokios praktikos gerokai sutrumpėja produkto patekimas į rinką, o tai produkto kūrėjui gali suteikti išskirtinę galimybę pasinaudoti pirmumo rinkoje privalumais, aplenkti konkurentus.
Geresnė kontrolė
Agile metodai suteikia galimybę vadybininkams vykdyti geresnę ir patogesnę kontrolę, užtikrinančią skaidrumą, grįžtamąjį ryšį ir aukščiausią kokybę. Kadangi stebėjimas vykdomas viso projekto įgyvendinimo metu, o į jį įtraukiamos visos suinteresuotosios šalys, kurioms nuolat teikiamos progreso ataskaitos, išlaikomi aukščiausi skaidrumo standartai.
Nuspėjamumas
Padidėjus skaidrumui ir matomumui, darosi lengviau nuspėti ir galimas rizikas bei tinkamai joms pasiruošti. Projektų valdyme vadovaujantis Agile principais, atsiranda daugiau metodų identifikuoti ir numatyti būsimas grėsmes bei parengti konkrečius šių rizikų valdymo planus, užtikrinančius, kad projektas ir toliau vyktų sklandžiai.
Pavyzdžiui, „Scrum“ metodologija projektų planavime naudoja vadinamuosius sprintus, kurie suskaido projektą į konkrečias dalis. Tai leidžia padidinti matomumą ir nesudėtingai nuspėti projekto vystymąsi, rezultatus, galimas rizikas ir atitinkamai tam pasiruošti.
Kokybiškesnis produktas
Testavimas – svarbi Agile projektų valdymo dalis, integruota kiekviename vykdymo etape. Tai automatiškai reiškia, kad galutinė produkto kokybė bus geresnė. Kadangi klientas įtraukiamas į projekto vystymą, komanda gali operatyviai reaguoti, keisti ar tobulinti tai, kas jau padaryta, atsižvelgiant į rinkos realijas, kliento veiksmus, atsiliepimus, pastabas ar prašymus. Dėl tokio interaktyvaus proceso, gerėja ne tik galutinis produktas, bet ir auga bei tobulėja jį vystančios komandos.
Sumažėjusi rizika
Teoriškai, nei vienas projektas, naudojant Agile metodikas, negali visiškai sužlugti. Kadangi dirbama mažais etapais, orientuotais į tęstinumą ir kokybę, net jei kas nors nepavyksta, visuomet lieka nors viena naudinga produkto ar įgyvendinto projekto dalis, kurią galima panaudoti ir pritaikyti ateityje.
Nuolatinis tobulėjimas
Dirbti su savimi, atlikti savirefleksijas ir siekti nuolatinio tobulėjimo – tai vienas iš 12 kertinių Agile manifesto principų. Agile metodologija veikia taip, kad komandos siektų, jog kiekvienas sprintas, kiekvienas etapas būtų geresnis už praėjusį, o iš klaidų būtų pasimokyta ir jos nebūtų kartojamos. Beje, remiantis šiais principais, organizacijoje palaikoma ir vystoma atvira kultūra, skatinanti keistis idėjomis, žiniomis, bendradarbiauti ir bendrauti su kolegomis, taip kiekvienam komandos nariui mokantis iš kitų ir nuolat tobulėjant tiek individualiai, tiek komandoje.
Išaugęs lankstumas
Projekto komandai pradėjus pilnai vadovautis Agile principais, ji tarsi įgyja naują supergalią – ypatingą lankstumą. Komandos, dirbdamos etapais ir nuolatos gaudamos grįžtamąjį ryšį , geba nesudėtingai prisitaikyti prie susiklostančių situacijų ir atlikti reikiamus sprendimus. Tuo tarpu naudojantis tradicinėmis projektų valdymo metodologijomis, pakeitimai gali būti itin brangūs ir užimantys daug laiko.
Agile suteikiamas lankstumas – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dinamiškumo siekiančios komandos vis dažniau renkasi įdiegti šį metodą į savo organizacijas.
Aktualesni duomenys
Agile komandų naudojami laiko ir kainos skaičiavimo metodai yra tikslesni ir savalaikiškesni nei tradicinėse metodologijose. Čia pabrėžiamas rezultatyvumas ir veiklos optimizavimas.
Agile projektų valdyme skaičiuojami tokie rodikliai kaip prieaugio greitis, ciklo laikas, komandos sparta, atvaizduojama produkto kūrimo eiga, o tai leidžia priimti duomenimis grįstus sprendimus bei taip išvengti galimų kliūčių arba iš anksto turėti informacijos, kaip pasitaikiusias klaidas ištaisyti.
Stipresnės komandos
Vadovaujantis Agile principais – komanda yra savarankiškas mechanizmas. Ji, veikdama autonomiškai, tuo pačiu neša ir didesnę atsakomybę bei turi galimybę savarankiškai priimti sprendimus. Projekto vadovas komandai tampa tarsi skydas, saugantis jos autonomiškumą nuo vadovybės ir suinteresuotų asmenų kišimosi .
Toks darbo pobūdis leidžia komandos nariams įgyti naujų projektų valdymo įgūdžių, pasisemti naujų kompetencijų ir tobulinti jau turimas. Darbas planuojamas taip, kad komandos dažnai susirenka aptarti projekto vystymo eigą, kylančius iššūkius, o tai gerina bendradarbiavimo kokybę. Kadangi komandų dydis Agile metodologijoje yra limituotas, sukuriama aplinka, leidžianti komandos nariams palaikyti artimus ryšius ir turėti lanksčią komandos struktūrą.
Daugiau pasiskaityti apie Agile naudas ir teikiamus rezultatus galite šioje metinėje vadovų apklausoje (14th Annual State of Agile Report, 2020).
