Nors palyginti šalta praėjusi žiema ir užsitęsęs šildymo sezonas pirmą šių metų pusmetį augino Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamos AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) gamybą, dramatiškai brangęs kuras bei taršos leidimai nukirpo didžiąją dalį pajamų bei pelno. Bendrovės pajamos, palyginti su 2020 m. pirmu pusmečiu, augo 16 proc. ir siekė 73,3 mln. eurų, kai tuo tarpu kintamos gamybos išlaidos augo 52 proc. ir siekė 56,2 mln. eurų, grynasis pelnas per tą patį laikotarpį sumažėjo 90 proc., iki 1,1 mln. Eur. Situacija kuro ir taršos leidimų rinkoje išlieka įtempta, todėl bendrovė prognozuoja, kad šie veiksniai turės įtakos ir visų metų finansiniam rezultatui.
VŠT normalizuotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (normalizuota EBITDA) sumažėjo 67 proc. (10,0 mln. eurų) ir siekė 4,9 mln. eurų.
„Šilumos energijos tiekimas griežtai reguliuojamas, tačiau energijos gamybai naudojamo kuro kaina svyruoja pagal rinkos dėsnius. Vadinasi, jei kuras dėl vienokių ar kitokių priežasčių dramatiškai brangsta, reguliavimo mechanizmas nespėja reaguoti ir staiga išaugusias sąnaudas turi sugerti reguliuojamos rinkos dalyvis, šiuo atveju VŠT. Maža to, dėl kainos nustatymo metodikos ypatumų, pirmą šių metų ketvirtį Vilniaus gyventojai už šilumos energiją mokėjo mažiau nei jos gamybos savikaina. Jei situacija rinkoje kardinaliai nesikeis, šiemet bus sudėtingi metai“, – sakė VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
„Pirmasis šių metų pusmetis dvejopas – viena vertus, VŠT veiklos efektyvumas ir toliau duoda grąžą tiek Vilniaus miesto savivaldybei, tiek vilniečiams. Kita vertus, matome, kiek smarkiai esame priklausomi nuo kuro kainų pokyčių pasaulyje. Ir nors kuro kainos kyla, savivaldybė kartu su VŠT padarys viską, kad kainų augimą amortizuotų“, – tikino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Šilumos tiekimo veiklai būdingas sezoniškumas, kuris lemia, kad per pirmuosius metų mėnesius (šildymo sezono metu) uždirbtos lėšos naudojamos veiklos tęstinumui užtikrinti šiltuoju metų laikotarpiu. Antrojo ir trečiojo ketvirčių metu natūraliai sumažėjant bendrovės pajamoms, pirmąjį ketvirtį sukauptas pelnas panaudojamas susidarančio neigiamo rezultato amortizavimui. Šių metų antrojo ketvirčio metu bendrovė sugeneravo 2,3 mln. eurų grynąjį nuostolį, normalizuota EBITDA sudarė -0,4 mln. eurų.
Pirmąjį šių metų pusmetį VŠT sąnaudos gamybai išaugo 52 proc. ir sudarė 56,2 mln. Eur. Gamybos sąnaudų augimą lėmė pirmąjį pusmetį gerokai pakilusios gamtinių dujų ir biokuro kainos, taip pat dėl išaugusios šilumos energijos paklausos, kurią lėmė šalti orai ir užsitęsęs šildymo sezonas bei nepakankamos šilumos energijos pasiūlos šilumos aukcionuose išaugusi gamtinių dujų dalis šilumos gamyboje. Tai, savo ruožtu, išaugino apyvartinių taršos leidimų (ATL), naudojamų atsiskaitymui už CO2 emisiją, poreikį 55 proc.. Tuo pat metu, atviroje rinkoje parduodamų ATL vidutinė svertinė kaina, palyginti su 2020 metų pirmuoju pusmečiu, buvo 78 proc. didesnė.
Iš viso šiemet per pirmąjį pusmetį bendrovė į Vilniaus šilumos tinklą patiekė 1 848,9 GWh šilumos energijos, t.y. 24 proc. (351,3 GWh) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu (1 497,9 GWh). VŠT gamybos objektuose pagamintas šilumos energijos kiekis išaugo 26 proc. (227,7 GWh) ir siekė 1 097,9 GWh. Iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos energijos kiekis augo 20 proc. (123,7 GWh) ir siekė 750,9 GWh. Bendrovė per tą patį laikotarpį Vilniaus miestui patiekė 3 072 tūkst. m3 karšto vandens (1 proc. arba 19,3 tūkst. m3 daugiau nei pernai) bei pagamino 62,7 GWh elektros energijos (21 proc. arba 17,1 GWh mažiau nei pernai).
Pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė svertinė šilumos kaina sudarė 4,26 ct/kWh su PVM ir lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu (4,42 ct/kWh su PVM) sumažėjo 4 proc. (0,16 ct/kWh). Esminius šilumos kainos pokyčius lėmė mažesnės į šilumos kainas įskaičiuotos* gamtinių dujų, biokuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos pirmąjį ketvirtį, kuomet šilumos energijos paklausa buvo didžiausia (pirmąjį ketvirtį į Vilniaus šilumos tinklą buvo patiekta 73 proc. visos per pusmetį patiektos šilumos energijos).
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
