Vilniaus rinka

Pigesnės šilumos vargu ar bus ir nuo rudens

Didieji Lietuvos miestai jau skelbia apie šildymo sezono pabaigą. Šis šildymo sezonas buvo vienas brangiausių, nes smarkiai pakilo tiek biokuro, tiek dujų kainos. Tačiau atokvėpis bus trumpas, nes nuo rudens padėtis gali būti dar sudėtingesnė, rašo „Lietuvos rytas“.

Valdžia šįmet ėmėsi sprendimų ir pridėtinės vertės mokesčio už šilumą tarifą laikinai sumažino nuo 9 procentų iki nulio, taikydama jį atgaline data – nuo metų pradžios. Tačiau tikroji šilumos gamybos kaina nuo to niekaip nepasikeitė. O būtent šį šildymo sezoną ji pasiekė dar nematytas aukštumas.

Gruodį ji siekė 6,69 cento už kilovatvalandę ir dar buvo mažesnė nei tą patį 2013 metų mėnesį, kai Lietuva buvo visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų.

 

Jau šių metų vasarį 2013-ieji užleido ilgai laikytą brangymečio poziciją: Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė šilumos gamybos kaina Lietuvoje siekė 8,27 ct/kWh, o prieš 9 metus – 7,53 ct/kWh. Tas pats buvo ir kovą – atitinkamai 8,28 ir 7,38 ct/kWh, ir balandį – 8,04 ir 7,36 ct/kWh.

Šilumininkams riesta

Atrodytų, milžiniškos sąskaitos, prislėgusios gyventojų, ypač Vilniaus, pečius, turėjo smarkiai papildyti šilumos gamintojų ir tiekėjų kišenes. Tačiau nutiko priešingai.

Mat nebuvo tikėtasi, kad tiek dujų, tiek biokuro kainos pakils į tokias aukštumas ir tokiam ilgam laikotarpiui. Todėl kai kurios įmonės pritrūko netgi apyvartinių lėšų kurui įsigyti. Antai Vilniaus šilumos tinklai dar pernai gruodį atskleidė, kad įmonei gali pristigti net 100 mln. eurų. Bendrovė ne kartą turėjo skolintis dešimtis milijonų eurų, kad užsitikrintų dujų tiekimą.

 

„Pagal galiojančią tvarką, į šilumos kainą nėra įtraukiamos visos sąnaudos, kurios smarkiai pradėjo didėti. Atitinkamai šilumos tiekėjams ėmė trūkti apyvartinių lėšų, augo skolos. Tačiau į kainą neįskaičiuojamos net ir palūkanos už paskolas. Todėl finansinės problemos – didžiulės“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), kurių Kaune yra daugiausia iš visos Lietuvos, dar praėjusią vasarą įspėjo, kad VERT pakeista šilumos supirkimo tvarkos metodika yra pasmerkusi daugelį jų dirbti nuostolingai.

Todėl kai kurios įmonės netgi svarstė galimybę atsisakyti dalyvauti šilumos supirkimo aukcionuose.

 

„Padėtis yra tiesiog tragiška. Dėl nesuprantamo reguliavimo mes negalime užsitikrinti, kad bus padengtos net ir įmonių sąnaudos gaminant šilumą“, – teigė Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius.

Sukasi pernelyg lėtai

VERT dar pernai rudenį sulaukė spaudimo iš Seimo Ekonomikos komiteto kuo greičiau persvarstyti šilumos supirkimo tvarką, nes NŠG įmonės ėmė tiesiog skęsti nuostoliuose. Bet iki pat šių metų kovo vyko vadinamosios konsultacijos su rinkos dalyviais, todėl esminių sprendimų taip ir nebuvo priimta.

„Taryba šiuo metu vertina gautus pasiūlymus ir pastabas. VERT inicijavo pakeitimus siekiant sudaryti lankstesnes šilumos gamybos sąlygas rinkos dalyviams, todėl yra siekis, kad jie jau galiotų ateinančiam šildymo sezonui. Tikimės, kad naujoji supirkimo tvarka įsigaliotų ne vėliau kaip 2022-ųjų rugsėjo pirmąją“, – teigiama VERT atsakyme „Lietuvos rytui“

 

Tačiau Seimo Ekonomikos komiteto narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad sprendimai priimami per lėtai.

„Šildymo sezonai keičiasi vienas po kito, o esminių pasikeitimų taip ir nepriimta. O juk, pavyzdžiui, Kaune arba Klaipėdoje biokuro įrenginių savininkai sulaukia spaudimo iš atliekų degintojų. Todėl kai kurie nebekalba apie pelno maržas, o tik apie tikimybę išgyventi. Esame sutarę, kad komitete, pasibaigus šildymo sezonui, įvertinsime visus pokyčius ir kainodarą“, – sakė parlamentaras.

Iš verslo – vien nuostoliai

Bene akivaizdžiausias prasto reguliavimo pavyzdys – bendrovės „Ekopartneris“, valdančios su ES parama pastatytą biokuro jėgainę Kaune, nepavydėtina padėtis. Ši įmonė yra reguliuojamas gamintojas, VERT nustato ir jos sąnaudų krepšelį, ir pelningumo ribas.

 

„Tik kas iš to, jei apie pelningumą negalime net kalbėti. Mes negauname už šilumą tokios kainos, kuri padengtų sąnaudas. Šį sezoną mūsų nuostolis bus rekordinis – gal apie pusę milijono eurų. Per vasarą reikia atlikti remontą, įsigyti kuro, išlaikyti personalą, tik kaip tai padaryti, kai rezultatas neigiamas?“ – klausė „Ekopartnerio“ vadovas Ramualdas Rutka.

Jo teigimu, jau 4-5 NŠG Kaune balansuoja ties išlikimo riba.

„Tai – apie 100 megavatų. Ką reiškia, jei pasitrauks iš rinkos tokie pajėgumai? Tiesiog teks deginti dujas, nors niekas to nenori. Kaunas šilumos gamybos požiūriu jau yra žaliausias miestas, tačiau tie patys gamintojai čia nebegali išsilaikyti. Nors visi sutaria, kad jokio jų pertekliaus nėra“, – aiškino R. Rutka.

Keliuose šalies miestuose veikiančios Prancūzijos kapitalo bendrovės „Idex Baltic“ plėtros direktorius Thierry Mourot teigė, kad šį sezoną VERT nuolatos vėlavo priimti reikalingus sprendimus, o tai nulėmė šilumos gamintojų nuostolius.

„Dėl tokio ydingo reguliavimo „Idex Baltic“ katilinės vien Vilniuje šį šildymo sezoną negavo daugiau nei 2,7 mln. eurų pajamų, kurios būtinos gamybos sąnaudoms padengti. Šie praradimai atsilieps ir planuotoms investicijoms, ir pasiruošimui naujam šildymo sezonui, ir bendrovės veiklos efektyvumui. Deja, bet tenka neatmesti galimybės šių sąnaudų padengimo ieškoti ir teisminiu keliu“, – teigė pašnekovas.

Visi nori pokyčių

Tiek nepriklausomi šilumos gamintojai, tiek savivaldybių kontroliuojami šilumos tiekėjai sutaria, kad valstybės institucijos turi imtis pokyčių šiame sektoriuje, nes kitas šildymo sezonas, pagal dabartines prognozes, tikrai nebus nei lengvesnis, nei pigesnis.

„Ydinga tai, kad biokuro įrenginiai neįtraukiami tarp tų, kurie užtikrina tiekimą piko metu. Nors jie gali tai padaryti ir netgi daro. Tik už tai nėra atitinkamai sumokama. Piko laikotarpiams ir rezervui skirti vien dujų įrenginiai. Tačiau net jeigu mes nebeperkame rusiškų dujų, tai vis tiek veikia trianguliacijos taisyklė: kažkas jų negali įsigyti iš JAV ar kito tiekėjo, todėl perka iš Rusijos. Tai jau ir politinis klausimas“, – aiškino NŠG asociacijos vadovas V. Kisielius.

Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius įsitikinęs, kad valstybė turi imtis sprendimų dėl apsirūpinimo biokuru, kurio kaina per pastaruosius metus išaugo 2-3 kartus.

„Jeigu biokuro ištekliai vadinami nacionaliniais, tai reikia kažkaip jei ne reguliuoti šią rinką, tai bent daryti jai poveikį. Nes dabar jo gamintojai, matydami penkis ar daugiau kartų pabrangusias dujas, ima kelti kainas. Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija bando tartis dėl didesnių kiekių paruošimo. Tačiau reikia pasirūpinti, kad jie būtų skirti naudoti tik Lietuvoje. Nes dabar biokuro paklausa visame regione yra milžiniška“, – „Lietuvos rytui“ sakė V. Lukoševičius.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
4 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Vytautas

Nejaugi?! Jus rimtai? Netikiu 🤣🤣🤣

Arunas standartas

Vagiu salije kitko ir nereikia tiketis

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button