Vilniaus rinka

„Pepco“ 2020 metais Baltijos šalyse planuoja turėti 100 parduotuvių

Per pirmuosius veiklos metus Baltijos šalyse sparčiau nei planuota plėtęsis Vidurio ir Rytų Europos mažų kainų prekybos drabužiais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Pepco“ neketina mažinti tempų ir 2020 metais regione viliasi turėti 100 parduotuvių.

Bendrovės „Pepco Lithuania“ operacinės veiklos vadovas Aleksandras Čikaidzė BNS sako, kad tiek finansiniai rezultatai, tiek plėtra regione viršijo planus.

„Pirmieji įspūdžiai labai geri, tiek finansiškai, tiek plėtroje įgyvendinti visi tikslai. Ateinančių metų planus pakoregavome į didesnę pusę, nes matome didžiulį potencialą, nėra ko dvejoti: 2020 metais Baltijos šalyse atidarysime 100-ąją parduotuvę“, – teigė jis.

 

Vis dėlto A. Čikaidzė neatskleidė bendrovės 2018 metų pardavimų pajamų bei kiek tinklas investavo į plėtrą Baltijos šalyse.

2017 metų gruodį pirmąją parduotuvę Marijampolėje atidaręs tinklas, šiuo metu Lietuvoje valdo 20, Latvijoje 15, o Estijoje 9 parduotuves.

„Panašus pasiskirstymas turbūt ir išliks – tai natūraliai diktuoja gyventojų skaičius kiekvienoje šalyje. To 100 parduotuvių nesurinksime tik iš didmiesčių. Paimkime Varėną kaip mažiausią miestą ir Rygą, kaip didžiausią, kuriame esame. Ir visa kita, kas telpa toje amplitudėje, mes ten norime būti“, – BNS sakė „Pepco Lithuania“ operacinės veiklos vadovas.

 

Anot A. Čikaidzės, Pietų Afrikos fondui priklausanti kompanija žengdama į Baltijos šalis vertino viso regiono potencialą, nesižvalgė į atskiras valstybes, nes jų rinkos būtų per mažos.

„Į Baltijos šalis žiūrėjome kaip į vieną regioną – 7 mln. gyventojų rinką. Tikėjomės sėkmės, nes tuo metu Lietuva buvo 8 šalis, o verslo modelis jau veikė kitur – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir pan. Į Baltijos šalis žengėme su nauja koncepcija. Jei kas nors yra anksčiau buvęs Lenkijos „Pepco“ parduotuvėse, gali akivaizdžiai pamatyti skirtumus: kitokia įranga, rinkodaros medžiagos, didesnis plotas – taip patogiau pirkėjams“, – aiškino jis.

Plėstis regionuose tapo lengviau

Šiuo metu vidutinis tinklo parduotuvės Lenkijoje plotas siekia 340-350 kv. metrų, o Baltijos šalyse – 520-530 kv. metrų.

 

„Koncepcija atsirado dėl grupės poreikio, nes pastebėjome, kad klientai nori platesnio asortimento, o tam reikia didesnės erdvės. Todėl pokyčiai atėjo natūraliai“, – pasakojo A. Čikaidzė.

Anot jo, tinklui žengiant į Baltijos šalių rinką, bendrovė sulaukė patalpų nuomos pasiūlymų, tačiau dabar jų sulaukia gerokai daugiau.

„Kai žengėme į rinką, kaip ir kai kuriems klientams, taip ir nuomotojams, teko įrodyti, kad esame tarptautinis prekių ženklas, turime puikų verslo modelį ir esame traukos centras. Kai atidarėme pirmąsias parduotuves Marijampolėje, Panevėžyje, Kaune, tapo gerokai lengviau, nes nuomotojai galėjo nuvažiuoti ir gyvai pamatyti, kas esame. Dabar mes renkamės, nes tame pačiame mieste sulaukiame nemažai pasiūlymų. Kai kuriais atvejais lankytojų srautą objektuose mes padidiname 20-25 proc.“, – sakė A. Čikaidzė.

 

Pasak jo, mažesniuose miestuose tinklui teko susidurti su patalpų trūkumu, tačiau šiuo metu plėtrai tai nebetrukdo.

„Mažesniuose miestuose niekas didesnių plotų nebuvo pasiūlęs ar net negalvojo statyti. Dažnai tariamė su maisto parduotuvių operatoriais, kad jie susimažintų dalį savo ploto, kad kitą galėtume paimti mes. Tai turbūt vienintelis didesnis iššūkis mažesniuose miestuose, tačiau tai šiuo metu mums netrukdo plėstis Varėnoje, Kaišiadoryse, Jurbarke ir visur kitur“, – tvirtino tinklo atstovas.

Jis sakė, kad tinklas būtų linkęs kurtis prekybos parkuose mažesniuose miestuose, tačiau tokių rinkoje nėra.

 

„Deja, neturime tokio reiškinio. Matau tam tikras tendencijas, kad kai kurie plėtotojai su mūsų atėjimu pasiryžta statyti didesnius objektus, tačiau klausimas, kiek prekybininkų be „Pepco“ ryžtųsi eiti į mažesnius miestelius su 500 kv. metrų ploto parduotuvės koncepcija. Mes esame pasiruošę, bet kiek yra kitų rinkos dalyvių, kurie matytų Varėną, kaip patrauklų 8-9 tūkst. gyventojų miestą, – klausimas“, – kalbėjo A. Čikaidzė.

Anot jo, šiuo metu tinklui specialiai statoma parduotuvė Tauragėje.

„Mes turėsime pačią pirmąją atskirą parduotuvę Tauragėje. Pabandysime, pasižiūrėsime, kaip atrodys tas modelis. Iš kolegų patirties kitose šalyse žinome, kad nėra didelio skirtumo, ar parduotuvė atskira, ar su kitomis viename pastate. Mūsų atveju mums reikia patikrinti“, – sakė A. Čikaidzė.

Pirkėjai baiminasi didėsiančių kainų

Paklaustas, apie pirmosios parduotuvės atidarymą Marijampolėje, jis sako, kad čia pradėti plėtrą nuspręsta norint parodyti, kad tinklas nesiorientuos vien į didmiesčius.

„Tą dieną atėjo virš 1 tūkst. žmonių, prailginome darbo valandas ir dirbome iki paskutinio pirkėjo. Prekių užteko, gal ketvirtą-penktą dieną jau ne taip atrodėme, kaip per atidarymą, bet pirmosiomis dienomis tikrai visko užteko. Dabar atidarėme jau 44 parduotuves ir žmonių ateina vis dar tiek pat“, – kalbėjo jis.

A. Čikaidzė sako pastebėjęs, kad į parduotuvės atidarymą atėję klientai nerimauja, jog ilgainiui tinklas kels kainas.

„Viena situacija dažnai kartojasi. Visuomet, kai galiu, dalyvauju parduotuvių atidarymuose, pakalbinu klientus, kurie pirmą-antrą dieną stovi toje minioje, pasiūlau ateiti kitą dieną, bet jie įsitikinę, kad vėliau neberas tokių pačių kainų – jie sako žinantys, kaip būna, kai kainos vėliau pakyla. Tai ypač jautėsi pačioje pradžioje, kai žmonės niekaip negalėjo suvokti, kad tos kainos nesikeis ir pirkdavo po dešimt marškinėlių ar suknelių, vos ne kaip didmeninėje prekyboje“, – sakė jis.

Anot jo, tinklas visose rinkose, kuriose veikia, taiko vienodą kainodarą ir visas kainas skirtingose šalyse nurodo etiketėje. A. Čikaidzės teigimu, bendrą kainodarą tinklas gali formuoti, nes vienodos prekės užsakomos visam tinklui, o mokesčių skirtumai rinkose atsispindi pelno maržoje.

„Mūsų asortimentas kasmet gerėja, spaudžiame tiekėjus už tą pačią kainą duoti geresnę kokybę, madingesnius daiktus. Visa tai pirkėjai mato. Pasaulyje ir Europoje yra vienetai tokių kompanijų, kurios per metus atidaro 200-250 parduotuvių. Tai galite įsivaizduoti, kokie yra mūsų mastai. Bet tai prisideda prie to, kaip mes galime gerinti kokybę už tą pačią kainą“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu apie 60 proc. tinklo parduotuvių ploto užima drabužiai, 40 proc. – namų apyvokos prekės. Pasak A. Čikaidzės, tinklo asortimentas Baltijos šalims nebuvo formuojamas specialiai – jį padiktavo Lenkijos tendencijos.

„Lenkija yra diktuojanti rinka ir mes esame į lenkus panašūs, tuo, kokių tendencijų mums reikia, kokios kokybės, kokių kainų. Mūsų tikslinė auditorija – mamos, auginančios vaikus ir besirūpinančios namais. Jos nori aprengti save ir vaikus, prigriebti kažką vyrui ir apipavidalinti savo namus“, – sakė jis.

A. Čikaidzė pripažįsta, jog Baltijos šalių rinkos pirkėjai su tinklu dar tik susipažįsta.

„Pačioje pradžioje mus daugiausiai atpažindavo pagal vaikiškus drabužius, tačiau kuo toliau, matau, kad mūsų parduotuvėse didėja pardavimai namų apyvokos segmente, ypač tose, kurios veikia pusmetį ar ilgiau“, – teigė „Pepco Lithuania“ operacinės veiklos vadovas.

Regionuose randa ir pirkėjų, ir darbuotojų

Klausiamas apie mažėjantį gyventojų skaičių regionuose, jis tvirtino, jog tai kol kas nekelia iššūkių plėtrai.

„Regionuose mažėja darbingo amžiaus žmonių, kurie išvažiuoja į užsienį, bet jie persiunčia dideles sumas pinigų savo šeimoms, kurios yra išleidžiamos tuose mažuose miesteliuose. Gyventojų skaičius mažėja, bet vaikus augina žmonos, močiutės, seneliai, kurie pas mus ir lankosi“, – tvirtino A. Čikaidzė.

Pasak jo, Varėna nėra mažiausias regiono miestas, kuriame tinklas gali plėstis.

„Tikrai dar ne, nes Varėnos rezultatai puikūs. Žiūrėsime, kur dar galime žengti, nes Lenkijoje jau pradėjome kurtis 4 tūkst. gyventojų miestuose ir ten sėkmingai veikiame“, – aiškino A. Čikaidzė.

Jo teigimu, kol kas tinklui taip pat pavyksta rasti visus parduotuvėms reikalingus darbuotojus, nepaisant miesto dydžio.

„Kiekvieną kartą atidarydami parduotuvę turime pilną jos komandą. Taip, reikia pastangų tiems darbuotojams rasti, bet nesame atidarę parduotuvės ne su pilnu kolektyvu. Turime savo akademiją, parduotuvės vadovai ir pavaduotojai dalyvauja įvairiuose mokymuose, nes daugelis ateina su skirtingomis patirtimis, o mes norime turėti bendrą kultūrą“, – pasakojo A. Čikaidžė.

Klausimas, ar žengdamas į rinką tinklas bandė privilioti darbuotojų, siūlydamas didesnį, nei rinkos atlyginimą, „Pepco“ atstovas teigė, jog to neprireikė.

„Baltijos šalyse visiems rinkos dalyviams yra iššūkis atlyginimai ir visi yra priversti juos kelti. Mes eidami į rinką žinojome situaciją ir atsižvelgėme į ją. Ir kiekvienais metais peržiūrime atlyginimus – tokia politika“, – pridūrė jis.

2004 metais įkurtas „Pepco“ tinklas valdo daugiau nei 1,6 tūkst. parduotuvių vienuolikoje šalių, tarp jų – Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje.

„Pepco“ prekės ženklas priklauso Pietų Afrikos kompanijai „Pepkor hodilgs limited“.

Autorė: Evelina Povilaitytė

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button