Vilniaus rinka

Pandemijos poveikis turizmui: siūlantys trumpalaikę nuomą imasi ir gidų veiklos

Iki šių metų kovo vidurio trumpalaikės apgyvenimo paslaugas Vilniuje siūlantys verslininkai vos spėjo suktis – turistų srautai stabiliai augo. Tačiau staigus ir smarkus turistų srautų sumažėjimas lėmė tai, kad vis daugiau apgyvendinimo paslaugas siūlančių žmonių, siekdami pritraukti klientų ir suteikti jiems papildomas paslaugas, imasi gidų veiklos.

Nebuvo laisvo laiko

Vaida Pleskačevska, sostinės senamiestyje nuomojanti ir administruojanti 10 apartamentų, sako, jog lankyti gidų kursus nusprendė dėl to, kad gidų darbas giminingas tai veiklai, kurią jau vykdo ne vienerius metus – dirba su turistais. Be to, vilnietė domisi tiek Vilniaus, tiek Lietuvos istorija.

„Gidų kursus baigiau per karantiną, tad mano patirtis šioje srityje dar santykinai maža. Pabaigusi kursus ir geriau žinodama gidų virtuvę, planuoju padėti savo turistams rengti įvairaus pobūdžio ekskursijas pagal jų pageidavimus. Pati aš jų nevesiu, bet rasiu tam tinkamus žmones, su kuriais bendrovėje „Senamiesčio gidas“ kartu baigėme pusmečio trukmės kursus ir įgujome daug praktinės patirties“, – sako V. Pleskačevska.

 

Ji teigia, kad iki pandemijos pradžios trumpalaikės apgyvendinimo nuomos paslaugas teikiantys verslininkai nė nemąstė dirbti su gidų pažymėjimais, nes apkrovimas buvo toks didelis, kad papildomai kažką daryti tiesiog nebuvo laiko. 

Susidomėjimas – ir iš regionų

Agnieška Kovalevska, sostinės bendrovės „Senamiesčio gidas“ projektų vadovė, teigia pastebinti, jog pastaruoju metu gidų kursais domisi ne tik Vilniaus ir Trakų gyventojai kaip įprastai, bet vis daugėja besidominčių iš kitų regionų: Kauno rajono, Širvintų, Anykščių ir net Ignalinos.

Nors skaičiuojama, kad Lietuvoje yra daugiau nei 4 tūkstančiai asmenų, galinčių teikti gido paslaugas, šalyje labai trūksta gidų, išmanančių apie Lietuvos regionus, miestelius, bažnyčias ir kitus įdomius objektus, neretai kelionių organizatoriai net kratosi tokių užsakymų – trūksta žinovų, gebančių kokybiškai parengti kelionę per kelis regionus.

 

„Pastebėjome, kad didėja Lietuvos gyventojų susidomėjimas savo šalimi, jos regionais, o pandemija ypač išryškino tai, kad lietuviai, poilsiaudami savo šalyje, labai dažnai nori sužinoti ką nors įdomaus būtent apie tą vietovę, kurioje apsistoję. Tačiau ne visi regionai tam pasiruošę: nors turi parengę įdomias programas, tačiau trūksta gidų, kurie gebėtų įdomiai ir įtaigiai tai perteikti turistams“, – sako ji.

Asmuo, norintis įgyti gido kvalifikaciją, turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Jis turi išklausyti ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų specialų gidų rengimo kursą, kuriame dėstomos ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorika, profesinė etika, bendravimas, psichologija, Lietuvos kultūra, istorija ir geografija. Taip pat turi būti išlaikęs praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.Paprastai kursai trunka nuo spalio iki balandžio.

Kaimo sodybų potencialas

Septynerius metus gidų kursus rengiančios bendrovės atstovė A. Kovalevska tikina, kad dabar turistai dažnai ieško ne standartinės apžvalginės ekskursijos, bet ekskursijos su potyriais: edukacija, vietos žmonių koncertu, vietos patiekalų degustacija ar apsilankymu pas vietos amatininkus.  

 

„Mūsų žmonės dar truputį gėdinasi atsiverti, parodyti regiono svetingumą ir išskirtinumą. Kuo, pavyzdžiui, Dzūkija skiriasi nuo Aukštaitijos. Tokios programos – pabrėžiančios tam tikro regiono išskirtinumą – dabar labai geidžiamos“, – sako ji. 

Pašnekovė įžvelgia didelį potencialą toms kaimo turizmo sodyboms, kurios sugebės pasiūlyti gido paslaugas regione. Kol kas, pasak jos, kol kas reta kaimo turizmo sodyba siūlo, kaip papildomai užimti klientus ir taip pasilikti juos ilgesniam laikui.   

„Šiais metais jau atsirado įdomių projektų, kai kaimo turizmo sodybos jau pradėjo siūlyti gidų paslaugas, o pavasarį pasibaigusiuose mūsų gidų kursuose turėjome tokių klientų, kurie užsiima apgyvendinimo verslu ir jau žvalgosi, kuo galėtų praplėsti savo paslaugas“, – sako A. Kovalevska.  

 

Nestandartinis turizmas

Pašnekovės teigimu, vasarą populiariausias yra pajūrio regionas, taip pat ežeringi regionai. Taip pat populiarėja mažiau atrasti, bet gražia gamta pasigirti galintys regionai: Dzūkija, Kauno regioninis parkas ir kiti.

Vis didesnę paklausą įgyja vadinamasis nestandartinis turizmas – pavyzdžiui ornitologinis turizmas, kai vykstama stebėti įvairių rūšių paukščių į Nemuno deltos regioninį parką ar Žuvinto biosferos rezervatą.

Taip pat, anot jos, populiarėja nišinis, vadinamasis „tamsusis turizmas“ – lankomi apleisti kariniai objektai, pavyzdžiui, sovietmečiu prie Platelių ežero Plokščiuose veikusi raketinė bazė ar tos vietos, kuriose vyko žudynės ar mūšiai: „Tai jautrios temos, bet tikrai yra poreikis gidų, kurie mokėtų tokias temas kokybiškai pristatyti auditorijai“.

 

Mūsų šalyje yra tikrai daug ką įdomaus pamatyti, tad, tam, kad kelionių organizatoriai galėtų pildyti turistų pageidavimus ir organizuoti užsakomąsias ekskursijas, reikia tikrai didelio kiekio gidų. Mat kiekviena kompanija turi tam tikrą patirtį ir mato, kokių gidų trūksta ir ką labiausiai turistams akcentuoti: „Turėdami tą patirtį ir suvokdami, ko reikia šiuolaikiniam gidui, – ta kryptimi mes ir dirbame“.

Pasak A. Kovalevskos, gidas turi būti labai plataus akiračio ir greitos reakcijos: žinoti ne tik istoriją, architektūrą, bet ir domėtis šiandienos aktualijomis, atsakyti į provokuojančius klausimus arba meistriškai iš jų išsisukti. Vieniems turistams labiau rūpi istorija, kitiems politika, tretiems – mylimi aktoriai, kurie čia filmavosi ar gyveno.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
3 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button