Į visuomenei atvertą Lukiškių kalėjimą plūsta lankytojai. Ekskursijos po buvusios įkalinimo įstaigos miesto centre erdves sutraukė būrius smalsuolių, kaip ir kalėjimo teritorijoje surengtos kino filmų peržiūros po atviru dangumi. Miestui, urbanistikos ekspertams ir visuomenei svarstant kaip efektyviau išnaudoti Lukiškių komplekso patalpas, čia jau veržiasi tiek verslo lyderiai, tiek kūrybinių industrijų, iniciatyvų atstovai.
Traukia autentiškumu
Pirmasis iš verslų Lukiškių kalėjimo erdvių unikalumu pasinaudojo prieš penkerius metus įkurtas „Danske Bank“ grupės IT paslaugų centras (žinomas kaip DGITL). Prisijungus tūkstantajam darbuotojui DGITL tapo viena didžiausių IT organizacijų Lietuvoje.
Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis sako, kad panašiems verslo renginiams Lukiškių kalėjimo erdvės gali būti išties patrauklios, tačiau galimybės juos organizuoti priklausys nuo tolimesnio pastato likimo ir jo paskirties.
„Tai tipinis kalėjimas, statytas pagal tipinį projektą, tokių analogiškų pastatų yra daugiau buvusios Rusų imperijos kolonijoje. Vertinga tai, kad yra išlikusi visa komplekso struktūra, apdailos elementai beveik nepakitę nuo statybų pradžios. Pastatas turi ypatingą erdvinę struktūrą su kiemais, vidiniu holu su į šonus nutemptais fligeliais, kuriuose išdėstytos kameros. Tai klasikinis kalėjimas, kurį mes matome daugelyje filmų, todėl jis labai įdomus pažintine prasme. Nenuostabu, kad Lukiškių kalėjimo erdvių išskirtinumas, autentiškumas traukia ne tik savo smalsumą norinčius patenkinti gyventojus, bet ir įvairių galimybių čia matančias verslo įmones. Kartu
kalėjimo patalpos yra ir labai patogioje vietoje – pačiame miesto centre, tad organizuoti renginius čia yra visos sąlygos“, – sako M. Pakalnis.
Darbuotojams ieško išskirtinių patirčių
„Danske Bank“ IT paslaugų centro vadovas Giedrius Dzekunskas sako, kad darbuotojams tvarkingos konferencijų salės ir prašmatnios erdvės gerokai pabodusios, todėl renginiams ieškoma tikrų, nenusaldintų, vietų, kurios turėtų savą autentiką.
„Žinau, kad mūsų komandos žmonės labiausiai nemėgsta standartiškumo ir nuobodulio. Todėl ieškodami erdvės šventei dairėmės aplink. Kaimynystėje turime LR Seimą ir Lukiškes, tad pasirinkome Lukiškes kaip nestandartinę, kitokią erdvę, įgalinančią pajausti visai kitokį pasaulį, kuris nesenai buvo čia pat, šalia, ir kur pučiantis į nugarą kondicionierius nėra didžiausia šios dienos problema,“ – sako G. Dzekunskas.
Vadovo teigimu, su inovacijomis dirbantys specialistai tikisi įkvėpimo iš pačios darbovietės. Todėl Lukiškių kalėjimui atvėrus duris visuomenei, neliko abejonių, kad tai ideali vieta suburti kolegas. Renginio metu darbuotojai ne tik apžiūrėjo buvusio kalėjimo erdves, sužinojo jo istoriją, bet ir dalyvavo improvizuotame lobių paieškos žaidime.
Galimybės kultūros iniciatyvoms
Vis tik urbanisto M. Pakalnio teigimu, įmonių susidomėjimas Lukiškių kalėjimo patalpomis kol kas apsiriboja labiau pavieniais renginiais ar iniciatyvomis. Specialistas sunkiai įsivaizduoja, kad kokia nors kompanija investuotų didelę sumą pinigų į pastato – toks, koks jis yra dabar – išlaikymą.
„Juk kalėjimas iš tos vietos dėl to ir išsikėlė – nes ekonominiu požiūriu yra neracionalu šioje vietoje išlaikyti tokias patalpas. Dėl to reikia ieškoti galimybių pritaikyti pastatą tokiai paskirčiai ir veiklai, kuri leistų patalpas išlaikyti be miesto ar valstybės lėšų. Turbūt geriausias sprendimas būtų dalį pastato perleisti meninėms veikloms ar įrengti patalpas inovatyviam verslui“, – sako M. Pakalnis.
Jo manymu, dėmesys kurio sulaukė Lukiškių kalėjimas, gali padėti atgaivinti ir visą vakarinę Gedimino prospekto dalį, kuri pastaruoju metu stokoja gyvybės. Jei Lukiškių kalėjimo kompleksas būtų pritaikytas kultūrinėms reikmėms – pavyzdžiui, jei čia įsikurtų teatras ar kitos meninės veiklos, kurios kurtų naują vietos istoriją, M. Pakalnio manymu, tai galėtų tapti impulsu šios sostinės dalies atgimimui.
Norint pritaikyti naudojimui, pakeitimai neišvengiami
Tiesa, M. Pakalnis pažymi, kad bet kokios šios vietos transformacijos turėtų vykti atsižvelgiant į pastato paveldinį statusą. Pastatas turi savitą erdvinę ir kiemų struktūrą, originalią apdailą, kurie turėtų būti išsaugoti.
„Vertingi pastato elementai turėtų išlikti, tačiau galvojant apie naujas funkcijas tam tikri pakeitimai, žinoma, yra neišvengiami. Pirmiausia, mano nuomone, tai galioja kompleksą juosiančiai sienai. Norint, kad erdvė būtų pilnai atverta miestui ir visuomenei, jos turėtų nebelikti – nebent turėtume tikslą vietą visiškai nepakeistą išsaugoti kaip muziejų. Geras pavyzdys galėtų būti Šiaurės miestelis – kol ta teritorija buvo aptverta tvora, tol ten mažai kas kūrėsi. Tačiau teritoriją atvėrus, sujungus gatvėmis, pėsčiųjų takais, tai tapo integralia miesto dalimi. Tokio likimo linkėčiau ir Lukiškių kalėjimo teritorijai“, – apibendrina M. Pakalnis.
Valdžia laukia pasiūlymų
Pasak Vilniaus pataisos namų, kurie šiuo metu valdo Lukiškių kalėjimo kompleksą, direktoriaus pavaduotojos Halinos Žukovskos, tolimesnis pastatų panaudojimas priklausys nuo parengtoje Lukiškių kalėjimo pastatų ir teritorijos panaudojimo koncepcijoje pateiktų pasiūlymų. Koncepcijos parengimas bus atiduotas svarstyti Vyriausybei iki kitų metų vasario 28 d.
„Rengiant koncepciją bus vertinamos Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso tolimesnio panaudojimo galimybės bei galimi vienokio ar kitokio panaudojimo apribojimai ar kliūtys. Dauguma pastatų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Erdvės gali tapti nauju Vilniaus traukos centru, patrauklia kurtis įvairioms veikloms, renginiams. Verslo atstovai, kūrybininkai yra pateikę pasiūlymų sukurti čia vizualinių, scenos menų, startuolių ir kūrybinių industrijų klasterį, steigti viešbutį, muziejų. Visos šios idėjos turi būti apsvarstytos ir įvertintos“, – teigia H. Žukovska.
