Draudimas vykdyti prekybą maisto prekių ir gėrimų prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 500 kvadr. metrų sekmadieniais ir Darbo kodekse nustatytomis švenčių dienomis, iškreiptų konkurenciją, turėtų nenumatytą poveikį tiek dideliems, tiek mažiesiems rinkos dalyviams ir blogintų vartotojų pasirinkimo galimybes, skelbia įstatymo projekto vertinimą atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
„Politikų rūpestis konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje gali turėti priešingą efektą. Dar 2018 m. Europos Komisija pabrėžė, kad konkurenciją šiame sektoriuje sustiprintų prekybos laiko ribojimų mažinimas, o ne didinimas. Be to, papildomi ribojimai suteiktų dar didesnį konkurencinį pranašumą pandemijos metu itin išpopuliarėjusiai elektroninei prekybai ir prekių pristatymo į namus paslaugas teikiančioms prekybos maistu įmonėms“, – aiškino LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Pasak jo, nors įstatymo rengėjai teigia, kad reguliavimas prisidėtų prie smulkaus verslo konkurencingumo stiprinimo, prekyba būtų draudžiama ne tik dalyje prekybos centrų, bet ir didesnio ploto turgavietėse. Todėl nuostolių, dėl sumažėjusių pirkėjų srautų, patirtų ir didžiuosiuose prekybos centruose patalpas besinuomojančios smulkiosios įmonės.
Įsigaliojus įstatymui draudžiančiam dirbti sekmadieniais, darbuotojų paklausa mažmeninėje prekyboje sumažėtų šeštadaliu. Visos Darbo kodekse numatytos šventinės dienos (13) kartu su sekmadieniais (48), sudarytų du mėnesius per metus. Tai, pasak LLRI analitikų, turėtų neigiamą poveikį darbuotojų atlyginimams, galimai lemtų jų atleidimus.
„Visa tai buvo galima numatyti, jei įstatymo projektas būtų parengtas, laikantis kokybiškos teisėkūros principų. Kitaip tariant, jei teisės akto rengėjai būtų atlikę teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, apsvarstę neigiamus projekto padarinius ir galimas alternatyvas“, – sakė L. Marcinkevičius.
Abejonių kelia ir reguliavimo atitikimas konstituciniams principams. LLRI eksperto teigimu, ūkinė laisvė gali būti apribota tik tuo atveju, jei taip ginami vartotojų interesai, saugoma sąžininga konkurencija, o pats draudimas yra pagrįstas, nediskriminacinis ir leidžiantis pasiekti jam keliamą tikslą.
„Aptariamu draudimo prekybos centrams dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis atveju, matyti, kad draudimas konkurenciją iškreiptų, sukeltų nepatogumų vartotojams, paskatintų maisto prekių brangimą. Keliamas socialinės atsakomybės siekis taip pat nebūtų realizuotas, nes dalies mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojų atlyginimai mažėtų arba jie apskritai netektų darbo”, – tikino ekspertas.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
