Restoranų ir kavinių savininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų. Anot jų, Lietuvoje tiesiog mažėja žmonių, o likę nebenori dirbti, tokių žmonių, net pinigai nebevilioja dirbti. Verslininkai sako, kad jeigu anksčiai lietuviai uždarbiavo užsienyje, dabar mums metas atsivežti čia dirbti darbuotojus iš trečiųjų šalių.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad dabar įmonėms darbuotojų trūksta visoje Lietuvoje.
„Ypač jų trūksta sezono metu. Tokią tendenciją pastebime metai iš metų. Reikėtų pasižiūrėti į padavėjus, kurie išvyksta dirbti į užsienio kurortus, reikia pasidomėti, koks ten yra apmokėjimas, ar nėra gudraujama. Tai gali būti juoda skylė, dėl kurios Lietuvos verslininkai praranda darbuotojus.
Taip pat reikėtų palengvinti sąlygas užsieniečių darbuotojų atsivežimui. Lenkai tai jau daro, jie atsiveža darbuotojų iš trečiųjų šalių daug paprasčiau. O mes netekome daug darbuotojų iš Rusijos ir Baltarusijos, kurie čia seniau dirbdavo virėjais“, – pasakojo asociacijos prezidentė.
Pasak E. Šiškauskienės, Užimtumo tarnyboje yra daug registruotų bedarbių, bet jie nenori eiti dirbti.
„Po pandemijos jaučiamas apsnūdimas. Matyt, žmonės geriau mažiau vartoja, bet neina dirbti. Todėl kai kurie restoranai nesiplečia arba neatsidaro, nes nėra kam dirbti“, – sakė restoranų ir viešbučių atstovė.
Anot jos, žmonės nenori dirbti ir tai nėra pinigų klausimas.
„Jeigu lietuviai taip dirbtų, kaip dirba išvažiavę į užsienį, tai jie užsidirbtų lygiai tiek pat, kiek ir ten. Tik jų išlaidos būtų mažesnės. Bet čia kažkodėl jie grįžę įsivaizduoja, kad nieko nemokėdami, turi gauti didžiausius atlyginimus. Tai stebina, juk kai ateina dirbti padavėjas, kurį reikia apmokyti, jam negali mokėti 1 tūkst. eurų. Be to, nėra jokio lojalumo ar atsakomybės. Bet koks padavėjas gali apsisukti ant kulno ir išeiti kitą dieną. Jiems per sunku dirbti, niekas nenori keltis 6 ryto ir viešbučiuose patiekti pusryčius. Niekas nenori ir ilgas darbo valandas dirbti, todėl ne tik pinigai yra svarbiausias kriterijus“, – komentavo E. Šiškauskienė.
Darbuotojus nori atsivežti iš užsienio
Maitinimo įmonių grupės „Amber food“ vadovas Gediminas Balnis irgi tikino, kad dabar darbuotojų trūksta.
„Sezonui dar nepasiruošėme ir tai sutrukdė padaryti pasikeitusi tvarka, leidžianti atsivežti darbuotojus iš užsienio. Dokumentų tvarkymas gali užtrukti 7 mėnesius, toks laikotarpis neadekvatus“, – sakė restoranų atstovas.
Anot jo, darbuotojų trūksta, nes keičiasi visuomenės demografinė sudėtis.
„Žmonių Lietuvoje mažėja ir darbuotojų trūksta ne tik mums. Dabar vėluoja auditai, nes kiekvienais metais mažėja auditorių. Turime kompensuoti žmonių trūkumą, atsiveždami darbuotojus iš kitų šalių. Restoranuose negali dirbti daug vyresni žmonės, nes tai yra fiziškai gana sunkus darbas.
Tampame turtinga šalis ir nėra blogai, kad jauni žmonės siekia kažko daugiau. Todėl nieko tokio, kad atsivešime darbuotojų iš užsienio. Ilgą laiką lietuviai vyko dirbti į užsienį, dabar atėjo laikas, kai mes galime pasikviesti darbuotojus iš užsienio“, – komentavo G. Balnis.
Pašnekovo valdomuose restoranuose dirba apie 280 užsieniečių.
„Dauguma jų yra ukrainiečiai. Vilniuje ir Klaipėdoje užsieniečiams problemų nekyla, kitus yra šiek tiek tokių keblumų dėl lietuvių kalbos, bet kita vertus tai priverčia greičiau išmokti kalbą“, – sakė G. Balnis.
Beveik 20 tūkst. žmonių neturi darbo
Užimtumo tarnybos duomenimis, Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužę įregistruota 19,7 tūkst. laisvų darbo vietų.
„Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė didmeninės ir mažmeninės prekybos (3,4 tūkst. arba 17,5 proc. visų šalyje gegužę registruotų laisvų darbo vietų), administracinę ir aptarnavimo (3,3 tūkst. arba 16,7 proc.), apdirbamosios gamybos (3,1 tūkst. arba 15,9 proc.) bei statybos (2,1 tūkst. arba 10,6 proc.) veiklą vykdančios įmonės. Beveik pusė (49,2 proc.) laisvų darbo vietų – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Mažiausiai darbo pasiūlymų – Kalvarijoje (15), Rietave (16), Kazlų Rūdoje (20) ir Pagėgiuose (21). Kas trečia (33,8 proc.) gegužę registruota laisva darbo vieta – kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams“, – skaičiavo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Anot jos, darbdaviai turi teisę įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių tuomet, kai jiems reikalingo darbuotojo nepavyksta rasti Lietuvoje ar Europos sąjungos (ES) valstybėse.
„Prašymą dėl leidimo dirbti išdavimo konkrečiam užsieniečiui Užimtumo tarnybai pateikia šį užsienietį ketinantis įdarbinti darbdavys. Jei užsienietis norėtų pereiti dirbti pas kitą darbdavį, naujasis darbdavys Užimtumo tarnybai taip pat turėtų pateikti teisės aktuose nustatytos formos prašymą dėl leidimo dirbti išdavimo, nes leidimas dirbti yra išduodamas pas konkretų darbdavį, nurodytai darbo funkcijai atlikti ir negalioja norint įsidarbinti pas kitą darbdavį“, – pažymėjo Užimtumo tarnybos atstovė.
Turi atitikti reikalavimus
Pasak M. Jankauskienės, tiek darbdavys, besikreipiantis dėl leidimo dirbti išdavimo užsieniečiui, tiek ir įsidarbinti ketinantis užsienietis turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
„Pavyzdžiui, darbdavys neturi būti likviduojamas, turi vykdyti veiklą, neturi turėti neatidėtų nustatyto dydžio įsiskolinimų valstybės ir savivaldybių biudžetams, neturi turėti galiojančių nuobaudų už nurodytus teisės aktų pažeidimus (pvz., už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus). Užsienietis turi turėti reikiamą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus, susijusią su atliktinu darbu“, – vardijo M. Jankauskienė.
Jos teigimu, 2023 m. sausio–gegužės mėn. išduoti 382 leidimai dirbti. Per tą patį 2022 m. laikotarpį – 1845 leidimai.
„Tačiau darbdaviai norintys įdarbinti trečiųjų šalių piliečius pagal trūkstamų profesijų sąrašą, neprivalo kreiptis į Užimtumo tarnybą“, – priminė Užimtumo tarnybos atstovė.
Autorius: Vilija Mačiulskytė, TV3.lt
