Mūsų šalis padarė itin ženklią pažangą plėtodama atsinaujinančių energetikos šaltinių tinklą ir taip dar labiau priartėjo prie Europos Komisijos keliamo tikslo – atsisakyti iškastinio kuro. Mūsų šalis pastaraisiais metais tapo viena aktyviausiai vėjo energetiką plėtojančių šalių Europoje: 2024-aisiais metais naujai įrengta daugiau nei 500 MW sausumos vėjo energijos pajėgumų, o tai leido Lietuvai patekti į TOP 10 pagal naujai įrengtą sausumos vėjo energiją, kartu su Danija, Jungtine Karalyste, Airija, Vokietija ar Švedija.
Lietuva pateko į TOP 10 pagal naujai įrengtą sausumos vėjo energijos galią 2024 m., kartu su Lenkija, Jungtine Karalyste ir Italija. Be to, šalis per metus padarė vieną didžiausių pažangų Europoje – Lietuvos vėjo energijos dalis elektros gamyboje išaugo nuo 21 % 2023 m. iki 27 % 2024 m.
| Metai | Lietuvos vėjo energijos dalis elektros gamyboje |
| 2023 | 21 % |
| 2024 | 27 % |
Tad Lietuva jau 2024-aisiais metais pagal šį kriterijų lenkė tokias šalis kaip Ispanija, Suomija, Graikija ar Norvegija. Estija su 14% šiuo metu yra šešioliktoje vietoje, Latvija su 4% – dvidešimt antroje vietoje.
TOP 10 Europos šalių pagal vėjo energijos dalį elektros gamyboje 2024 m.
Apžvelkime dešimt šalių, kurios padarė proveržį vėjo jėgainių parkų plėtroje.
| Nr. | Šalis | Vėjo energijos dalis elektros gamyboje (2024 m.) | Turima galia (2024 m.) |
| 1. | Danija | 56 % | 7,6 GW |
| 2. | Airija | 33 % | 4,9 GW |
| 3. | Švedija | 31 % | 17,2 GW |
| 4. | Vokietija | 30 % | 72,7 GW |
| 5. | Jungtinė Karalystė | 30 % | 31,6 GW |
| 6. | Nyderlandai | 29 % | 11,7 GW |
| 7. | Portugalija | 28 % | 6,0 GW |
| 8. | Lietuva | 27 % | 1,8 GW |
| 9. | Ispanija | 25 % | 31,2 GW |
| 10. | Suomija | 24 % | 8,4 GW |
Lietuva taip pat pateko į dešimtuką šalių, kurios 2024 m. įrengė daugiausiai naujų sausumos vėjo jėgainių, kartu su Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Lenkija, Jungtine Karalyste, Italija.
Šiuo metu Europos šalių turima vėjo jėgainių generuojama galia GW. Slovėnija, Slovakija ir Malta neįtraukta, nes jos arba neturi vėjo jėgainių, arba turi labai minimalų jų kiekį.
Vėjo energetikos ateitis Lietuvoje: kas laukia iki 2030 m.?
Lietuva jau dabar demonstruoja puikius rezultatus, tačiau iki 2030 metų keliami ganėtinai ambicingi tikslai:
- Sausumos vėjo energetika: Planuojama pridėti dar 2,01 GW naujų vėjo jėgainių. Tokiu atveju bendras pajėgumas pasiektų 3,8 GW.
- Jūrinės vėjo jėgainės: Lietuva siekia iki 2030 m. turėti 0,63 GW jūrinės vėjo energijos. Nors pirmasis 2024 m. aukcionas nepavyko, jį planuojama kartoti 2026 m. Šis pirmasis Lietuvos istorijoje jūrinio vėjo parkas galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) elektros energijos per metus, o tai leistų užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
- Investicijos į tinklų infrastruktūrą: Norint sėkmingai įgyvendinti planus, būtina modernizuoti elektros tinklus, kad jie galėtų priimti dar daugiau atsinaujinančios energijos.
Jei Lietuva išlaikys šį tempą, iki 2030 m. gali tapti viena iš regiono lyderių vėjo energetikos srityje. Be to, iš elektrą importuojančios šalies, Lietuva, panašu, taps elektros energiją eksportuojančia šalimi. O kur dar saulės jėgainės, kurios šiame straipsnyje nebuvo minimos.
Parengta pagal „WindEurope European Stats 2024“
Kažin ar nedugriaus vėjo jėgainių ar saulės elektros plėtros dabartinė valdžia, juk 2012metais socdemai dustabdė saulės jėgainių plėtojimą, todėl kai Putka užpuolė Ukrainą, teko ženkliai daugiau mojėti už elektrą nes nebuvom išplėtoję saulės energetikos- tai neleido socdemai, kaip ir visada
kiek zinau apie jusu ta zaliaja energetika viejo jiegainems, tai tepalu nauduojama daugiau nei angli degint
Maksimalaus lygio nesigaudymą demonstruoji.