Ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad didesnis degalų vartojimas skatina ir didesnę naftos paklausą bei jos kainą. Taip, pasak jo, Rusija gauna didesnes pajamas iš naftos eksporto ir tą reikėtų stabdyti, norint sėkmingai kovoti prieš minėtą šalį.
„Jei norime padėti Ukrainai ir Europai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą. Net jeigu Lietuva ir nebeperka naftos iš Rusijos, didindami naftos vartojimą prisidedame prie pasaulinių naftos kainų augimo, o tai, netiesiogiai, didina ir Rusijos pajamas, nes pasaulinės naftos rinka veikia susisiekiančių indų principu, kai pvz. Europos Sąjungai ženkliai sumažinus rusiškos naftos pirkimą, jos daugiau perka Kinija ir Indija“, – antradienį savo fesibuko paskyroje teigė Ž. Mauricas.
Jis aiškina, kad degalų vartojimas Lietuvoje ne tik kad nemažėja, bet auga bene sparčiausiai visoje Europoje, o Lietuvą šioje srityje lenkia tik Slovėnija ir Vengrija, kurios dirbtinai sumažino degalų kainas, siekdamos įtikti savo rinkėjams.
„Nuo 2019 m. pradžios degalų prekybos apimtys Lietuvoje išaugo net 18 proc., kuomet Europos Sąjungoje vidutiniškai buvo fiksuotas 1 proc. smukimas. Palyginimui, Norvegijoje degalų prekybos apimtys yra 12 proc. mažesnės, lyginant su 2019 metais“, – tikino ekonomistas.
Ž. Mauricas pastebi, kad tokie duomenys neturėtų kelti nuostabos, nes 2021 metais Norvegijoje 64 proc. naujų parduotų automobilių buvo elektromobiliai, 22 proc. – hibridai ir vos 14 proc. benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Anot jo, elektromobiliai sudaro 17 proc. viso Norvegijos lengvųjų automobilių parko, hibridai 11 proc. ir tai daro reikšmingą poveikį degalų vartojimo mažėjimui šioje šalyje.
„Lietuvoje, deja, elektromobiliai dar nėra labai populiarūs, tačiau, jei nėra galimybės įsigyti elektromobilį, galima įsigyti tiesiog mažiau kuro naudojantį, mažiau taršų automobilį arba tiesiog lėčiau, ramiau važiuoti, rinktis alternatyvias, mažiau taršias transporto priemones ar daugiau laiko dirbti iš namų tiems, kas turi tokią galimybę“, – sakė jis.
Ekonomistas tikina, kad augantis degalų vartojimas nepadės Lietuvai įgyvendinti ambicingos klimato kaitos programos, o didelis degalų vartojimas taip pat prastina Lietuvos tarptautinės prekybos balansą.
„Turint omenyje, kad automobilių taršos mokestis ir vėl nugulė biurokratų stalčiuose, teks pasitikėti piliečių sąmoningumu. Tai, beje, nėra prasta strategija, nes dažnu atveju yra tvaresnė ir efektyvesnė, lyginant su iš viršaus biurokratų nuleistais reikalavimais su perdėtais biurokratiniais ribojimais ir pertekline kontrole, – aiškino Ž. Mauricas.
