Lietuvos skolų pirkėjai ir išieškotojai stebi padidėjusį įmonių domėjimąsi bankrotų inicijavimu, nors pripažįsta, kad sunkumų kamuojamos įmonės stengiasi skolas padengti. Be to, pastebima, kad daugėja bankrotų žemės ūkyje ir informacinių technologijų (IT) sektoriuje.  

Skolų išieškojimo bendrovių atstovai BNS sako, kad siekdamos išvengti bankroto kai kurios įmonės keliasi į užsienį, o dalį bankrotų lėmė per didelis skolinimasis. 

„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka sako, kad ne itin pelningi 2022-ieji nemažai daliai įmonių neleido sukaupti finansinių atsargų, todėl šiemet kai kurios jų gali neišvengti bankroto.  

„Šiais metais papildomo finansinio buferio nemažai įmonių gali ir neturėti (…), todėl bankrutavusių įmonių gali būti daugiau“, – tvirtino ji. 

J. Rojakos teigimu, pernai bankrotų skaičius išaugo daugiau nei 50 proc. – nuo 730 užpernai iki 1115 pernai, o daugiau negu penktadalis jų buvo mažmeninės prekybos sektoriuje.   

Įmonės „Skolų valdymo partneris“ direktorius Rimgaudas Aukselis situaciją vadina pakankamai sunkia, bet masto apibūdinti nesiima – siūlo palaukti, kol bus pateiktos ataskaitos už 2022 metus.  

„Yra daug tokių, kurioms iki bankroto liko nedaug – keletas žingsnelių. Ir jos bando visais būdais savo situaciją pagerinti – susitarti su kreditoriais dėl skolų išmokėjimo atidėjimų, grafikus sudarinėja, stengiasi gauti finansavimą, turtą, kuris nereikalingas, parduoti“, – BNS tvirtino R. Aukselis. 

Pasak jo, daugiausia bankrotų inicijavimo atvejų fiksuojama transporto ir statybų sektoriuose. 

„Statybų sektoriuje padėtis pakankamai sudėtinga, nes sunku pabaigti projektus dėl išbrangusių statybinių medžiagų. Sunku rasti gyvenamųjų patalpų pirkėjų, nes jiems sunku gauti iš bankų paskolas. Pervežimų verslas susijęs su prekyba, pirkimais – kuo mažiau perkama, tuo mažesni prekių užsakymai“, – kalbėjo jis. 

Skolų pirkimu užsiimančios bendrovės „Easy Debt Service“ (EDS) direktorė Rasa Butkuvienė išskiria drabužių siuvimo, įrangos gamybos įmones, viešbučius, maitinimo įmones, kurių padėtis sudėtinga. 

Tuo metu J. Rojaka sako, kad daugėja bankrotų žemės ūkyje ir IT sektoriuje: „Kas ganėtinai jam nebūdinga, nes sektoriaus įmonės rodė puikius rezultatus. Bet daugėja pačių įmonių, daugėja ir bankrotų“. 

„Atsiranda skolos telekomunikacininkams ir po truputį perauga į bankrotus“, – pridūrė  ji.    

„Creditinfo Lietuva“ atstovės skaičiavimais, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje 2021 metais buvo 8 proc. visų  bankrotų, pernai – 12 proc.: „Išaugo 4 procentiniais punktais. Toks augimas iš tiesų yra didelis. Augimas tokiam nedideliam sektoriui yra gan įspūdingas“. 

Pasak J. Rojakos, situacija statybų sektoriuje primena prieš daugiau nei 10 metų buvusią krizę: „Statybų bankrotų skaičiaus augimas šiek tiek primena 2009 metus“.   

EDS direktorė R. Butkuvienė pabrėžė, kad neteisinga lyginti dabartinę situaciją su 2008-2009 metų krize: „Skirtingos priežastys bankrutavimo, inicijavimo. Pasikeitusi yra visa kontrolė – nėra taip lengva pasiskolinti“. 

Kauno įmonės „Teisės riba“ direktorė Kristina Cipkuvienė atkreipė dėmesį, kad sunkmetį patiriančių įmonių skolos yra smulkios, bet jų yra daug.

Ji pastebėjo, kad siekdamos išvengti bankroto transporto įmonės keliasi į užsienį: „Tos įmonės, kurios dirba su užsieniu, nejaučia arba mažiau jaučia didesnę bankroto riziką“.   

J. Rojaka šią tendenciją taip pat akcentuoja – didesnį smūgį patiria įmonės, kurios veikia šalies viduje ir yra orientuotos į galutinį vartotoją.  

„Jeigu užsienio rinkos, pagrindiniai mūsų prekybos partneriai, demonstruotų geresnį atsparumą, tai labai teigiamai paveiktų bendrą Lietuvos situaciją. Tiek per eksportuojančias įmones, tiek papildomi pinigai, ateinantys iš užsienio ir įliejami į ekonomiką, turėtų labai smarkiai duoti impulsą ir bendrą optimizmą“,  – BNS teigė analitikė.   

EDS vadovė R. Butkuvienė sako, kad viena pagrindinių bankrotų priežasčių – buvęs besaikis skolinimasis.  

„Pastaraisiais metais rinkoje buvo daug lengvų pigių pinigų, gal šiek tiek įmonės nesusikontroliavo skolinimosi rizikos“, – svarstė R. Butkuvienė.   

VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė BNS nurodė, kad pernai teismams buvo pateikti 295 pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo – kiek daugiau nei užpernai (269). Pernai įmonių bendros skolos siekė 22,2 mln. eurų, užpernai –  27,8 mln. eurų. 

2022 metais VMI daugiausia – 99 bankroto bylas inicijavo didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių remonto įmonėms, kurių skola siekė 9,8 mln. eurų, taip pat beveik pusšimčiui transporto ir saugojimo bei apgyvendinimo ir maitinimo įmonių, kurių visų skolos viršijo milijoną, 59 statybos įmonėms su 3,6 mln. eurų skolomis. 

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ skelbia pernai inicijavusios beveik 670 įmonių bankrotų. 

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

4 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Ar pritariate, jog nemokamas parkavimas prekybos centruose būtų tik juose apsiperkantiems?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.