Vilniaus rinka

Į šalies ekonomiką per pusantrų metų bus investuota 6,3 mlrd. eurų

Į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau nei buvo numatyta anksčiau, pranešė finansų ministras.

„Iš viso numatyta investuoti per pusantrų metų, tai yra nuo šių metų liepos 1 dienos, 6,3 mlrd. eurų. Suplanuotos investicijos buvo 4,5 mlrd. eurų, papildomai yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Tai yra naujos lėšos, tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos lėšų“, – antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo Vilius Šapoka. 

„Svarbu pasižiūrėti, kokią tai grąžą atneš Lietuvai. Vienas investuotas euras iš šių 6,3 mlrd. eurų atneš beveik dviejų eurų grąžą“, – pridūrė jis. 

 

Naujai sukurtame plane „Ateities ekonomikos DNR“ numatytos investicijos į ekonominę infrastruktūrą: tarptautinių skrydžių atkūrimui ir oro uostų plėtrai numatyta 47 mln. eurų, laisvosioms ekonominėms zonoms ir pramoniniams parkams – 86 mln. eurų, Vilniaus sporto rūmams – 29 mln. eurų, Klaipėdos jūrų uostui, laivybai, „Via Balticai“, geležinkeliams ir kitiems projektams – 164 mln. eurų. 

Investicijos į inovatyvius ugdymo metodus ir ekonomikai svarbių specialistų rengimą numatyta 96 mln. eurų, dirbančių ir bedarbių perkvalifikavimą aukštos pridėtinės vertės sritims – 72,7 mln. eurų, „Horizon Europe“ programą ir mokslinius tyrimus – 82 mln. eurų. 

Be to, investicijoms į pramonės skaitmeninimą ir žiedinę ekonomiką skirta 69,5 mln. eurų, naujiems e-verslo, dizaino produktams – 68,5 mln. eurų, eksporto rinkų atnaujinimui ir tiesioginėms užsienio investicijoms – 24,6 mln. eurų, „Sandbox“, „Žmogus mašinai“ – 14,7 mln. eurų. 

 

Bus remiamos inovacijos ir moksliniai tyrimai: COVID produktai, startuolių akseleravimas, moksliniai tyrimai (212,5 mln. eurų), žemės ūkio atsparumas krizėms (10 mln. eurų), gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatoriai (7 mln. eurų), gyvybės mokslai, IRT, Pramonė 4.0, fintech (25 mln. eurų), skaitmeninės sveikatos inovacijos, prielaidų, vaistinių preparatų, gaminamų iš kraujo plazmos, gamybai kūrimas, pažangiųjų klinikinių tyrimų centro įsteigimas (28 mln. eurų). 

Energijos efektyvumui pastatuose skirta 87 mln. eurų, atsinaujinantiems energijos ištekliams – 214 mln. eurų, elektros gamybai, panaudojant dujų nugaravimus Klaipėdos SGD terminale –10 mln. eurų) 

Pasak finansų ministro, pagrindinis plano tikslas yra sparčiai investuoti į ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant transformuoti ūkį į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką. 

 

Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška. 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
3 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button