Šilutės rajone, „Vilkyčių paukštyne“, užfiksuotas pirmasis šių metų paukščių gripo protrūkis, kuriame buvo laikoma daugiau nei 246 tūkst. dedeklių vištų. Maisto saugos ir kokybės ekspertė, Vilniaus paukštyno Kokybės kontrolės vadovė, Skirmantė Sokolovskienė ramina vartotojus: šis atvejis neturi jokios įtakos parduotuvėse esančių paukštienos produktų saugai ir kokybei.
Pasak ekspertės, paukščių gripo protrūkiai ūkiuose reikalauja skubių ir griežtų veiksmų, tokių kaip paukščių sunaikinimas ir teritorijos izoliavimas, sustiprintos biosaugos priemonių taikymas, tačiau tai nekelia pavojaus vartotojams, nes užkratas nepasiekia rinkoje parduodamų produktų. Ji taip pat pabrėžia, kad virusas neplinta per maisto produktus – tinkamai apdorota paukštiena yra visiškai saugi vartojimui. Didžiausią riziką paukščių gripas kelia gyviems paukščiams, todėl tokie protrūkiai pirmiausia veikia ūkius, o ne vartotojus.
Kaip atpažinti ir pasirinkti kokybišką paukštieną?
Tuo pačiu ekspertė dalijasi patarimais, kaip atpažinti ir pasirinkti kokybišką paukštieną. Norint būti tikram dėl paukštienos šviežumo ir kokybės, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus.
Pirmiausia, patikrinkite pakuotės būklę – jei ji yra pažeista, įtrūkusi ar išsipūtusi, tai gali reikšti, kad produktas yra netinkamas vartojimui. Taip pat reikėtų įvertinti paukštienos išvaizdą ir kvapą: šviežia vištiena turi būti šviesiai rausvos spalvos, o šlaunelių mėsa šiek tiek tamsesnė. Jei šviežia vištiena atrodo papilkėjusi, suglebusi arba skleidžia nemalonų kvapą, geriau jos nevartoti.
Be to, paukštiena turi būti laikoma tinkamoje temperatūroje – nuo –2°C iki +4°C. Jei šaldymo vitrinoje matoma aukštesnė temperatūra, tai gali reikšti, kad produktas jau prarado savo šviežumą. S. Sokolovskienė taip pat primena, kad rinkdamiesi paukštieną visuomet pasitikėkite patikimais tiekėjais, kurie užtikrina aukštus kokybės ir saugumo standartus.
Uždara ūkininkavimo sistema užtikrina saugumą
Pasak maisto saugos ir kokybės ekspertės, uždara ūkininkavimo sistema yra vienas esminių veiksnių, užtikrinančių saugumą ir apsaugą nuo įvairių virusų, įskaitant paukščių gripą. „Vilniaus paukštynas veikia pagal uždaros lietuviškos ūkininkystės principą, kuris leidžia pilnai kontroliuoti kiekvieną gamybos etapą – nuo lesalų gamybos pačių auginamiems mėsiniams viščiukams iki galutinio produkto tiekimo prekybos vietoms“, – pasakoja S. Sokolovskienė.
Kaip ji aiškina, tai reiškia, kad paukščiai lesinami tik iš Lietuvos ūkininkų supirktais grūdais, viščiukai perinami nuosavame inkubatoriuje, o paukštiena perdirbama pačių gamyklose, laikantis griežčiausių biosaugos ir higienos normų. „Ši uždara sistema leidžia mums valdyti kiekvieną procesą ir užtikrinti, kad virusai, kaip paukščių gripas, neturėtų įtakos mūsų produkcijai ir vartotojams“, – priduria S. Sokolovskienė.