Vilniaus rinka

Ekonomistas: su Taivanu auginame prekybos deficitą, o importas iš Kinijos šiemet jau pastebimai paaugęs

Lietuvos ir Taivano prekybiniai ryšiai stiprėja – auga tiek importas, tiek lietuviškos kilmės prekių eksportas, pastebi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Nors šių metų sausį-gegužę į Lietuvą atsivežta taivanietiškų prekių už 6,7 karto didesnę sumą nei ten eksportuota, ekspertas pažymi, kad lietuviškos produkcijos į Taivaną vežama vis daugiau ir vis įvairesnės.

Be to, iš jo pateiktų duomenų matyti, kad į Taivaną Lietuvos verslas šiemet prekių išvežė daugiau nei į Kiniją – eksporto apimtys į šią šalį per metus smuko beveik dešimt kartų, nors importas augo per 40 proc.

Prekybiniai Vilniaus ir Taipėjaus ryšiai auga abiem šalims vykdant glaudų politinį dialogą, sustiprėjusį pernai rudenį atidarius Taivaniečių atstovybę Lietuvoje. Dėl šios priežasties diplomatinius ir ekonominius santykius itin apribojo Kinija.

 

„Formaliai žiūrint, kol kas iš Lietuvos ir Taivano politinių santykių stiprėjimo labiausiai išlošia Taivanas, bet reikia pagirti ir spartų Lietuvos eksporto į Taivano rinką augimą. Matyt, dalis įmonių išsiuntė į Taivaną bandomąsias prekių partijas arba gavo bandomuosius užsakymus“, – Eltai komentavo A. Izgorodinas.

„Be to, Lietuvos eksportas į Taivaną tampa vis labiau diversifikuotas – tai reiškia, galimai pajudėjo ledai ir Taivanas vis labiau į savo rinką įsileidžia Lietuvos prekes“, – tikina jis.

Prekybos deficitas viršija 54 mln. eurų

 

A. Izgorodino pateiktais duomenimis, kuriuose lyginami pirmieji penki 2021 ir 2022 m. mėnesiai, lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Taivaną paaugo nuo 6,8 mln. eurų iki 9,4 mln. eurų.

Vis dėlto pernai metų sausį-gegužę Lietuva iš Taivano importavo prekių už 30,8 mln. eurų, kai šiemet – 63,7 mln. eurų. Kitaip tariant, 2021 m. sausį-gegužę importas iš Taivano buvo 4,5 karto didesnis nei eksportas, tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. jis eksporto apimtis viršijo jau 6,7 karto.

„Lietuvos-Taivano užsienio prekyba toliau auga ir auga į abi puses. 2022 m. sausį-gegužę, lyginant su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną išaugo 36 proc. Bet tuo pat metu padidėjo ir Lietuvos importas iš Taivano: 2022 m. sausį-gegužę, lyginant su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, jis išaugo 106 proc., t.y. truputį daugiau nei dukart“, – prekybos duomenis aiškino A. Izgorodinas.

 

Ekonomistas pastebi, kad Lietuvos prekybos su Taivanu deficitas skaičiuotu laikotarpiu siekė 54,3 mln. eurų, kai 2021 m. sausį-gegužę Taivanas Lietuvai prekių pardavė 23,9 mln. eurų daugiau, nei iš jos įsigijo.

Nepaisant to, A. Izgorodinas pažymi, kad į Taivaną vežamų lietuviškų prekių asortimentas tampa vis įvairesnis. Anot jo, pirmaisiais šių metų mėnesiais didžiausią eksporto į salą dalį sudarė optikos, matavimo ir precizikos prekės (20 proc. arba 1,9 mln. eurų viso lietuviškos kilmės eksporto), mediena ir jos dirbiniai (19 proc.; 1,8 mln. eurų), chemijos produktai (14 proc.; 1,3 mln. eurų).

„Panašu, kad į Taivaną pradėjo važiuoti Lietuvos lazerių sektoriaus gaminiai, mediena, taip pat kaip ir anksčiau – komponentai vakcinoms nuo COVID-19“, – sako ekonomistas.

 

Maisto produktų dar eksportuojama nedaug

Kalbėdamas apie lietuviškos kilmės maisto produktų eksportą į Taivaną, A. Izgorodinas visų pirma pabrėžia, kad jis išlieka kuklus.

Pasak ekonomisto, įvairių maisto produktų į Taivaną sausį-gegužę išvežta už 0,7 mln. eurų (arba 8 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto). Dar už 210 tūkst. eurų eksportuota alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, maisto pramonės liekanų – 150 tūkst. eurų. Tai atitinkamai sudaro 2,24 ir 1,6 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto į Taivaną.

 

A. Izgorodinas įsitikinęs, kad maisto produktų eksportas į Taivaną auga nežymiai ir gamintojams teks skirti daugiau laiko ir pastangų norint saloje įsitvirtinti.

„Didelio proveržio maisto segmente aš nematau, bet tam reikia laiko ir pastangų – Lietuvos verslas turi priprasti prie maisto vartojimo Taivane ypatumų, Taivanas turi suteikti Lietuvai visus reikalingus maisto eksporto leidimus. Tai užtrunka“, – komentavo ekspertas.

Eksportas į Kiniją smuko beveik dešimt kartų, importas – smarkiai išaugo

ELTA taip pat paprašė A. Izgorodino palyginti šių ir praėjusių metų pradžios prekybos su Kinija duomenis. Ekonomisto teigimu, 2022 m. sausį-gegužę lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją susitraukė 90 proc., lyginant su analogišku laikotarpiu pernai. Tuomet į Kiniją lietuviškų prekių išvežta už 72 mln. eurų, šiemet – 7,1 mln. eurų.

Tai jau 2,3 mln. eurų mažiau nei produkcijos eksportuota į Taivaną.

„Eksporto į Kiniją kritimas buvo stebimas tiek pirmą šių metų ketvirtį, tiek ir balandį bei gegužę“, – teigė A. Izgorodinas.

Prekyba su Kinija smuko šiai itin griežtai apribojus lietuviškų prekių eksportą ir netgi pareikalavus partnerių kitose šalyse nenaudoti Lietuvoje pagamintų komponentų, antraip ir jų gaminiai nebus įsileidžiami į Kinijos rinką. Šį spaudimą taip pat lėmė Vilniaus sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje (salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu), neva tai pažeidžia „Vienos Kinijos principą“.

Visgi A. Izgorodinas mano, kad lietuviško eksporto smukimas labiau sietinas ne su Vilniaus ir Pekino diplomatine krize, bet Kinijoje siaučiant koronavirusui šalies valdžios vykdoma itin griežta „nulinio COVID“ politika, lėmusia itin žemą ekonomikos augimą ir smukusį vartojimą.

„Valdžia agresyviai reaguoja į naujus COVID-19 židinius ir uždaro tam tikrus miestus, miestų rajonus ir t.t. Kinijoje dėl šios politikos nusilpo vartojimas, Kinijos bendrasis vidaus produktas antrą šių metų ketvirtį augo vos 0,4 proc. Pramonės ir mažmeninės prekybos rodikliai buvo neigiami iki pat birželio mėnesio. Atitinkamai, griežta COVID-19 politika, uždaryta Kinijos ekonomika ir silpnas vartojimas Kinijoje labiausiai lėmė Lietuvos eksporto į Kiniją kritimą“, – paaiškino A. Izgorodinas.

Tuo metu importas iš Kinijos, anot ekonomisto, lyginant pirmuosius penkis 2021 ir 2022 metų mėnesius, išaugo 41 proc. – nuo 567 iki 803 mln. eurų.

Tokį pokytį A. Izgorodinas argumentuoja gerais Lietuvos pramonės rezultatais pirmąją šių metų pusę ir brangusiais kiniškais komponentais.

„Lietuvos pramonė pirmą šių metų pusmetį demonstravo ganėtinai spartų gamybos apimčių augimą ir atitinkamai tęsė Kinijos komponentų importą. Įtakos taip pat turėjo ir tai, kad Kinijos komponentų kaina stipriai išaugo dėl pakilusių žaliavų kainų pasaulyje“, – teigė ekspertas.

Kita importo iš Kinijos augimo priežastimi jis mato tą pačią „nulinio COVID“ politiką. Pasak A. Izgorodino, Kinijai griežtai laikantis šios politikos, šalies gamybos įmonių veikla yra apribota, todėl verslas Lietuvoje norėjo apsidrausti nuo galimų tiekimo trikdžių ir pirko daugiau gamybai reikiamų komponentų.

„Lietuvos įmonės, bandydamos apsisaugoti nuo komponentų iš Kinijos tiekimo rizikos, galėjo pirkti komponentus iš Kinijos didesnėmis apimtimis tam, kad tuo atveju, jei Kinija uždarytų tam tikras gamyklas, Lietuvos pramonė turėtų komponentų iš Kinijos atsargų“, – sakė A. Izgorodinas.

Lukas Juozapaitis (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button