Vilniaus rinka

Ekonomistai ir verslo atstovai apžvelgia 2020 metus: pandemija sukūrė ne vieną naują precendentą

Apžvelgdami pastaruosius metus tiek ekonomistai, tiek verslo atstovai sutaria, kad COVID-19 pandemija kone visose gyvenimo srityse sukūrė naujų precendentų. Tarp įsimintiniausių įvykių ekspertų akiratyje – itin greitas vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas, analogų neturinčios Lietuvos valdžios ir ES teiktos ekonomikos gelbėjimo priemonės bei spartėjantys skaitmenizacijos ir technologiniai procesai, iš esmės keičiantys visuomenės įpročius.

I. Genytė-Pikčienė: taikytos beprecedentės valdžios priemonės šalies ekonomikai gelbėti

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad šiais metais COVID-19 pandemija buvo viso gyvenimo epicentre ir kaip vieną iš svarbiausių jos sąlygojamų įvykių šiemet įvardijo beprecedentę valstybės paramą ekonomikai.

„Buvo taikomos beprecedentės valdžios priemonės gelbėjant ekonomiką. Ankstesnių krizių metu valdžios kišimasis į ekonominius procesus ir pagalba buvo gerokai kuklesnė (…). Šiuo atveju, kadangi ir pati krizė yra visiškai kitokia, ne ciklinė, o pandeminė, pasitelktos su ja kovoti priemonės yra netipinės ir išskirtinės. Taip pat buvo matyti didžiulis pasaulio susitelkimas, nes vieningos skatinamosios politikos buvo taikomos kone visose brandžiose pasaulio ekonomikose“, – Eltai sakė ji.

Kaip itin svarbų įvykį pandemijos kontekste ekonomistė taip pat išskyrė pakitusią globalią pinigų politiką.

„Centrinių bankų (…) paramos priemonės, bendras skatinamasis fonas, vadinamasis pinigų spausdinimas ar vertybinių popierių supirkimo programos taip pat prisidėjo prie ramybės finansų rinkose ir atitinkamai garantavo palankesnes aplinkybes vyriausybėms skolintis“, – teigė ji.


I. Genytė-Pikčienė taip pat pridūrė, kad pasaulinė pandemija pakoregavo ir ilgą laiką besivysčiusius globalizacijos procesus, ypač pramonės srityje.

„Galiausiai kaip svarbų įvykį išskirčiau deglobalizaciją, trumpėjančias ir trūkinėjančias pridėtinės vertės ir tiekimo grandines. Pastaruosius porą dešimtmečių pasaulio ekonomika ėjo visiškai priešinga linkme. Dabar, per vienerius metus, situacija išties apsivertė. Sutrumpėjo tiekimo grandinės, pradėta labiau kliautis vietiniais ekonomikos partneriais. Žiūrėsime, ar tai nevirs ilgalaike tendencija“, – sakė ji.

N. Mačiulis: Lietuva daug ką nustebino savo ekonomikos atsparumu pandemijai

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad „beveik visi svarbiausi ekonominiai įvykiai yra vienaip ar kitaip susiję su šių metų pandemija, o ji sukūrė ne vieną naują ekonominį precendentą ir pasaulyje, ir Lietuvoje“.

Anot ekonomisto, vienas svarbiausių įvykių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje buvo kone pusamžį netaikytas karantinas.

„Pandemija ne vieną valstybę, taip pat ir Lietuvą, privertė imtis vienokių ar kitokių karantino priemonių. Karantinas yra ne tik šių metų įvykis, bet ir ištisus dešimtmečius nematytas reiškinys (…).

Nors karantinas turėjo daug blogų pasekmių, tarp pastarųjų yra ir teigiamų: pavyzdžiui, gyventojai išmoko dirbti nuotoliniu būdu. Manau, kad tai yra išliekamasis reiškinys, ir pasibaigus pandemijai daugelis paslaugų sektoriaus darbuotojų (…) turbūt ir ateityje praktikuos dalinį ar visišką darbą iš namų“, – sakė N. Mačiulis.

Anot N. Mačiulio, itin svarbus ir šiemet parodytas Lietuvos ekonomikos atsparumas pasaulinės pandemijos sukeltos krizės metu.

„Lietuva daug ką nustebino savo ekonomikos atsparumu pandemijai, sutrikus pasaulinei tiekimo grandinei, paskelbus karantiną. Tai, ką matėme pirmuosius tris šių metų ketvirčius, o ir žvelgiant į ketvirto ketvirčio makroekonominius duomenis, matyti, kad, nepaisant antros COVID-19 bangos stiprumo ir sudėtingumo, įtaka Lietuvos ekonomikai buvo labai maža lyginant su kitomis ES valstybėmis“, – tikino jis.

Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad ES sprendimas įsteigti Europos gelbėjimo fondą labiausiai pandemijos paveiktoms ES šalims gelbėti sukūrė precendentą ateities krizėms spręsti.

„Tai yra žingsnis dar didesnės ES integracijos link, to visuomet labai trūko Europoje (…). Juolab šis instrumentas bus naudojamas ir ateityje: yra sukurtas precendentas, kurio pagalba galima valdyti ir ateities krizes“, – Eltai sakė N. Mačiulis.

V. Janulevičius: Europa pasirinko žaliąjį kursą – ateityje lems didelės pridėtinės vertės kūrimą

Apžvelgdamas į pabaigą einančius 2020 metus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad, jo manymu, vienas svarbiausių įvykių šiemet yra itin greitas naujosios vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas.

„Pradėsiu nuo to, kad jau turime vakciną nuo COVID-19. Tai, kad naudojant naują technologiją bemaž per 12 mėnesių, net per trumpesnį laiką, buvo įmanoma sukurti naujo tipo vakciną, manau, yra vienas iš svarbiausių dalykų, atsitikusių šiemet tiek verslo, tiek mokslo atžvilgiu. Juk anksčiau vakcinų kūrimas ir jų tobulinimas užtrukdavo dešimtmečius“, – sakė jis.

V. Janulevičius taip pat pabrėžė, kad šiemet visose srityse pastebimai išaugo skaitmenizacijos ir technologijų reikšmė.

„Antrasis dalykas – skaitmenizavimas ir technologijos, kone viso gyvenimo perkėlimas į virtualią realybę: nuo darbo iki pramogų ir paslaugų, įskaitant ir telemediciną, kai matome vykstant konsultacijas su gydytojais nuotoliu“, – Eltai sakė jis.

Itin sveikintinas ir šiemet visos ES mastu pasirinktas žiedinės ekonomikos ir žaliojo kurso vystymas, teigė LPK prezidentas.

„Na, ir trečias dalykas (…), kad visgi Europa pasirinko kursą, kuris ateityje sukurs didžiulę pridėtinę vertę mūsų šalies ir ES žmonėms. Žiedinė ekonomika ir žaliasis kursas yra tie veiksniai, kurie ilguoju laikotarpiu užtikrins mūsų nepriklausomybę, švarią, žalią ir sveiką ateitį“, – tikino V. Janulevičius.

A. Romanovskis: įvykiai Baltarusijoje Lietuvą paveikė ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai

Paprašytas išskirti tris svarbiausius įvykius šiemet, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigė, jog į šį klausimą būtų galima atsakyti paprasčiausiai triskart pakartojus „koronavirusas“.

Visgi jis pažymėjo, kad kalbant apie pandemiją vertėtų išskirti tiek šiuo metu itin didelius susirgimų skaičius Lietuvoje, tiek vakcinos sukūrimą ir valstybės vaidmenį ją įsigyjant.

„Visais atžvilgiais COVID-19 pandemija yra pagrindinė išvestinė kalbant apie situaciją tiek sveikatos, tiek ekonomikos srityse. Šiuo atveju kaip blogą naujieną išskirčiau mūsų lyderiavimą pasaulyje susirgimų skaičiumi, o geroji naujiena – viskas, kas susiję su vakcina nuo koronaviruso: tiek vakcinos sukūrimas ir platinimas, taip pat pakankamai greita mūsų reakcija dalyvaujant šiuose procesuose“, – kalbėjo jis.

A. Romanovskis taip pat pabrėžė, kad didelės reikšmės Lietuvai šiemet turėjo ir neramumai kaimyninėje Baltarusijoje.

„Antra svarbi tema tikriausia būtų Baltarusija, apskritai visa, kas su ja susiję, įskaitant ir ekonominius santykius. Daugybė verslų Lietuvoje patyrė tam tikrą stresą dėl to, kas vyksta Baltarusijoje, dėl mūsų santykių su ja, dėl režimo brutalumo. Manau, kad tai mus iš tiesų paveikė“, – teigė jis.

Anot A. Romanovskio, didelę įtaką šalies gerovei padarė ir šiemet vykęs valdžios pasikeitimas, kuris sukėlė tam tikrų iššūkių verslui, siekiančiam išgyventi pandemiją.

„Galiausiai trečias dalykas – politinis fonas Lietuvoje, ypač po rinkimų. Politinis elementas, manau, buvo labai svarbus veiksnys ir didelis dirgiklis verslui, kuris bandė dorotis su pandemija (…). Po rinkimų, iki prisiekiant naujajai Vyriausybei, vyravo neefektyvus politinis vakuumas. Tai taip pat sukėlė ir sveikatos, ir ekonomikos pasekmių“, – Eltai sakė jis.

Monika Grigutytė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

4 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button