Momentinį elektros energijos rezervą Lietuvai turinti užtikrinti bendrovė „Energy cells” pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybės atstovams pristatė vieną iš sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektų – energijos kaupimo įrenginių sistemą. Pirmoji Baltijos šalyse energijos kaupimo įrenginių sistema sustiprins Lietuvos energetikos sistemos patikimumą, taip pat savarankiškai dirbti izoliuotu režimu. Po sinchronizacijos su KET 2025 metais energijos kaupikliai bus naudojami saulės ir vėjo energijos integravimui į šalies energetikos sistemą.
Strateginį Lietuvos energetikos objektą – 200 megavatų (MW) ir 200 meagavatvalandžių (MWh) suminės galios ir talpos energijos kaupiklių sistemą sudarys keturi 50 MW galios baterijų parkai, vienas kurių bus statomas Vilniuje, Panerių siniūnijoje esančioje „Litgrid“ pastotėje. Kitas tris sistemos dalis kaupimo įrenginių operatorė „Energy cells” įrengs Šiauliuose ir Alytaus bei Utenos rajonuose. Momentinio izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugą bendrovė Lietuvos perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ pradės teikti nuo šių metų gruodžio, statybos darbai prasidės birželio mėnesį.
„Prireikus dirbti izoliuotu režimu energijos kaupikliai energiją į tinklą pradėtų tiekti iš karto – juose įdiegta naujausia ir pažangiausia baterijų gamintojo „Fluence“ 6-osios kartos technologija, kuri atnaujinti energijos tiekimą leidžia vos per 1 sekundę. Šiuo metu momentinį energijos tiekimą užtikrina jungtis su Švedija, turėdami kaupimo įrenginių sistemą – momentnį rezervą užsitikrinsime patys, taip pat turėsime galimybę dirbti izoliuotu režimu“, – pristatymo metu sakė „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Energijos kaupimo įrenginius projektuoja, pagamins ir į elektros perdavimo sistemą prijungs technologijų srityje lyderiaujančių bendrovių „Siemens Energy“ ir „Fluence“ konsorciumas. Jungtinės veiklos pagrindu projektą įgyvendinančios bendrovės laimėjo „Energy cells“ skelbtą tarptautinį sistemos įrengimo paslaugų ir energijos kaupimo technologijų pirkimo konkursą, su jomis pasirašyta 109 mln. eurų vertės sutartis, pagal kurią 15 metų po sistemos įjungimo bendrovės teiks ir garantines aptarnavimo bei priežiūros paslaugas.
Šis projektas yra vienas iš esminių sinchronizuojant Lietuvos ir Baltijos valstybių energetikos tinklus su kontinentine Europa. Taip pat tai pirmasis tokio masto projektas Lietuvoje, kuriam buvo patvirtintas finansavimas pagal ES Ekonomikos gaivinimo atsparumo didinimo priemonę (RRF) ir pirmasis projektas, kuris šios priemonės pagalba jau pradedamas įgyvendinti.
