„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų metų pirmąjį ketvirtį, o projekto kaina išaugo apie 10 proc., sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.
„Dėl pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo ir darbo jėgos trūkumo, kuriuos daugiausia paveikė Rusijos invazija į Ukrainą, (jėgainės biokuro bloko – BS) energijos gamyba iš 2022-ųjų ketvirto ketvirčio perkelta į 2023-ųjų pirmąjį ketvirtį“, – grupės pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų pristatyme ketvirtadienį sakė D. Maikštėnas.
Tuo metu, pasak jo, komercinę veiklą biokuro blokas turėtų pradėti kitų metų antrąjį ketvirtį.
„Kalbant apie (…) biomasės bloko statybą, pagrindinis projekto etapas – komercinės veiklos pradžia – nevėluoja. Kaip ir tikėtasi, tai įvyks 2023-ųjų antrąjį ketvirtį“, – teigė „Ignitis grupės“ vadovas.
Tačiau, pasak D. Maikštėno, dėl pokyčių tiekimo ir statybų rinkose projekto kaina išaugo apie 10 procentų.
„Reikalavimas pabaigti statybas privertė mus peržiūrėti projekto biudžetą, kuris dėl pokyčių ir situacijos tiekimo bei statybų rinkose išaugo apie dešimt procentų“, – teigė grupės vadovas.
Anksčiau skelbta, kad ankstesnei biokuro bloko rangovei Lenkijos „Rafako“ turėjo būti sumokėta apie 150 mln. eurų.
Pasak D. Maikštėno, daugiau rizikų įgyvendinant projektą nėra. Jis taip pat patvirtino, jog buvo gauta Europos Sąjungos dotacija šiam projektui.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja daugiau nei metus, „Ignitis grupei“ 2020 metų rugsėjį nutraukus sutartį su restruktūrizuojama katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus. Lenkijos įmonė buvo atlikusi darbų už 107 mln. eurų.
„Ignitis grupė“ ne kartą tikino, jog biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos, tačiau neseniai paaiškėjo, kad darbai bus baigti kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Kogeneracinėje jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, visiškai įgyvendinus projektą, jos bendra elektrinė galia turėtų sudaryti daugiau kaip 90 megavatų, o šiluminė galia – apie 230 megavatų.
Jėgainės projektas finansuojamas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis „Igničio grupės“ lėšomis.
Autorius Giedrius Gaidamavičius
