Baltijos šalyse veikiančių įmonių vadovų atlyginimai šiais metais sparčiai kilo. Remiantis „Figure Baltic Advisory” atlikto aukščiausio lygio vadovų tyrimo duomenimis,  lyderė – Lietuva, kurioje atlyginimai augo net du kartus sparčiau nei praėjusiais metais. Kaip pastebi atlygio ekspertas Povilas Blusius, nors šalyje atlyginimai analizuojamai grupei didėjo dėl pozityvių ekonominių tendencijų, kitais metais prognozuojamas augimo lėtėjimas.

Atlyginimų tyrimų bendrovės „Figure Baltic Advisory“ (anksčiau „Baltic Salary Survey“) vykdytoje apklausoje apžvelgiami Baltijos šalyse veikiančių įmonių aukščiausio lygio vadovų, t.y. valdybos pirmininkų ir valdybos narių, atlyginimai ir jų kompensavimo paketai. Remiantis tyrimo duomenimis, aukščiausio lygio vadovų atlyginimai visame Baltijos regione nuo praėjusių metų bendrai augo 8 proc.

Tyrime įmonės nurodė, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys tiek valdybų pirmininkų, tiek narių bazinio atlyginimo didėjimą, yra darbo turinio ir atsakomybės pasikeitimas ir individualūs rezultatai, tačiau pokyčius veikė ir išoriniai ekonominiai faktoriai.

Ar Lietuvoje vadovai uždirba daugiausiai?

Lietuvos rinkoje veikiančių įmonių vadovų atlygiai iš visų Baltijos šalių augo sparčiausiai. Kaip rodo tyrimas, šiais metais bendras aukščiausio lygio vadovų mėnesinis bazinis atlyginimas Lietuvoje vidutiniškai augo 10 proc., kuomet Latvijoje didėjo 8,4 proc., o Estijoje – 5,5 proc. Lietuvos kontekste atlygiai kito taip pat ir didžiausiai daliai vadovų. Kol Estijoje ir Latvijoje bazinis atlyginimas į didesnę pusę pakito atitinkamai 70 proc. ir 77 proc. valdybų pirmininkų, Lietuvoje atlyginimas padidėjo net 92 proc. to paties lygmens atstovų. 

Lyginant panašaus dydžio įmonių vadovų atlygius po mokesčių, Lietuvoje jų sumos kartais yra panašios kaip ir Estijoje ar net didesnės. Skaičiuojama, kad valdybų pirmininkai neatskaičius mokesčių Lietuvoje šiais metais vidutiniškai uždirbo 9876 Eur, Estijoje – 8742 Eur, o Latvijoje – 8130 Eur. Valdybų narių vidutinis atlygis Lietuvoje siekė 8162 Eur, o Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 7028 Eur ir 6831 Eur. Visgi, vertinant bendrą darbo užmokesčio dydį po mokesčių, įprastai lyderiauja Estija, poto rikiuojasi Lietuva ir Latvija.

„Spartus Lietuvos įmonių vadovų atlyginimų augimas gali būti susijęs su tuo, jog Lietuva bene geriausiai atlaikė pandeminį laikotarpį ir turi įvairesnę ekonomiką sektorių atžvilgiu. Tačiau lyginant konkrečias sumas tarp šalių, svarbu suprasti, kad turime skirtingas mokesčių sistemas, todėl geriausia vertinti tiek atlygį po mokesčių, tiek pilną darbo vietos kainą. Tad šiuo atveju po mokesčių Lietuvoje vidutinis vadovų atlygis yra 5975 Eur, o Estijoje kiek didesnis – 6742 Eur“, – komentuoja tyrimų bendrovės „Figure Baltic Advisory“ ekspertas P. Blusius.

Didžiausi atlyginimai  finansinių paslaugų, draudimo ir IT srityse

Remiantis tyrimo duomenimis, aukščiausio lygio vadovai visose Baltijos šalyse didesnius atlyginimus gauna užsienio ir vietinio kapitalo, o kur kas mažesnius – valstybės valdomose įmonėse. Tyrinėjant panašaus dydžio įmones skirtingose industrijose pastebima, kad didžiausius atlygius gauna informacinių technologijų, farmacijos, bankų ir draudimo srityse dirbantys vadovai bei valdybų nariai. Kita vertus, atlygiai apgyvendinimo ir logistikos sektoriuose nesiekia net vidutinių rodiklių.

„Lyginant skirtingus sektorius, vadovų atlygių skirtumams didelę įtaką visuomet turi skirtingi verslo modeliai, kuriamų produktų ar paslaugų paklausa, kainos ir plėtros galimybės. Tiesa, šiemet vadovų atlygio augimo sparta tarp sektorių skiriasi minimaliai. Tai siejama ir su padidinta minimaliąja mėnesine alga, ir su aukšta infliacija. Šie ir kiti išoriniai faktoriai vertė įmones svarstyti ir atlikti atlygio peržiūras, vidutiniškai siekiančias daugiau nei 10 proc., vietoje standartinių 5–6 proc.“, – aiškina P. Blusius.

Ekonominė situacija gali koreguoti atlyginimus ir papildomas naudas

Tyrimas analizuoja ir prie vadovų atlyginimo gaunamus kompensacijų paketus. Aukščiausio lygio vadovai prie savo mėnesinio atlyginimo dažnai sulaukia ir papildomų privalumų: sveikatos draudimo, kompensacijų automobilio eksploatavimui, metinių premijų ar papildomų atostogų dienų. Visgi, dabartinė ekonominė situacija kitais metais gali padaryti įtaką lėtesniam atlyginimų augimui ir mažinti gaunamas papildomas naudas.

„Ekonominiai iššūkiai spaudžia organizacijas taupyti ir tai daroma visais frontais, neišskiriant vadovų. Tikėtina, kad kitais metais, esant aukštesniems nei įprasta infliacijos rodikliams, kuro ir energijos kainoms, matysime ir mažesnį atlygio pokytį. Dalis įmonių gali būti labiau linkusios atsisakyti brangių automobilių, mažinti priedus, daug kur gali neįvykti pelno dalybos, nes pelno paprasčiausiai nebus. Jau dabar prognozuojama, kad Lietuvos aukščiausių vadovų grupės atlyginimų augimo rodiklis iš visų trijų valstybių gali būti mažiausias“, – prognozėmis dalijasi ekspertas.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

9 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate, jog buvo atsisakyta įgyvendinti grandiozinį Baltojo tilto rekonstrukcijos projektą?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.