Lietuvos banko atlikta apklausa atskleidžia, kad per metus dvigubai augo gerai savo finansinę padėtį vertinančių namų ūkių skaičius. Optimistiškiau gyventojai vertina ir ateities perspektyvas – beveik du trečdaliai teigia, kad jų pajamos didės.

„(…) Daugėja besitikinčiųjų pajamų augimo ir mažėja dalis tų, kuriems nerimą kelia maisto kainos. Sudėtingiau turintiesiems finansinių įsipareigojimų: padaugėjo negalėjusių šių įsipareigojimų vykdyti, taip pat nuogąstaujama dėl didelės turimų finansinių įsipareigojimų naštos tiek dabar, tiek ateityje“ – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Arnoldas Bytautas.

Apklausos duomenimis, trečdalis dalyvių savo finansinę būklę įvertino kaip gerą – tai dvigubai daugiau nei prieš metus ir daugiausia per pastaruosius ketverius metus. 40 proc. namų ūkių teigė, kad jų finansinė būklė yra vidutinė. Blogai savo finansinę būklę vertinančių namų ūkių per metus sumažėjo beveik trečdaliu – iki 22 proc.

Palyginti su ankstesniais metais, penktadaliu – iki 36 proc. padidėjo dalis atsakiusiųjų, kad namų ūkio pajamos per pastaruosius 12 mėn. išaugo. Kad jos didės per ateinančius 12 mėn., tikisi du iš trijų (62 %) apklaustųjų. Pernai tokių buvo vos 3 proc. Tiesa, dvigubai daugiau apklaustųjų nei pernai numato, kad didės ir būtinosios išlaidos.

Apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai (62 %) apklaustų namų ūkių sugeba bent truputį sutaupyti. Sutaupančių namų ūkių dalis per metus ūgtelėjo 6 proc. punktais ir buvo didžiausia per pastaruosius ketverius metus.

Dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma – 31–150 Eur, taip teigė 41 proc. respondentų. Didesnes sumas pavyko sutaupyti 36 proc. respondentų – 11 proc. punktų daugiau nei praėjusiais metais.

Svarbiausiomis taupymo priežastimis atsakiusieji įvardijo poreikį turėti pinigų nenumatytoms išlaidoms (45 %), planuojamus smulkius pirkinius ateityje (40 %) ir ilgalaikius taupymo tikslus (39 %).

Apklausa taip pat atskleidė, kad dažniausiai taupoma laikant lėšas sąskaitoje banke ar kredito unijoje – šią priemonę nurodė 77 proc. Taip pat 57 proc. respondentų nurodė kaupiantys santaupas grynaisiais pinigais. Pensijų fondų arba gyvybės draudimo paslaugomis naudojosi po penktadalį respondentų.

Taip pat padaugėjo gyventojų, turinčių terminuotuosius indėlius banke arba kredito unijoje – ši dalis per metus paaugo nuo 2 iki 8 proc.

Šiek tiek keitėsi gyventojų požiūris į nekilnojamąjį turtą (NT) kaip investiciją. Nors NT, kaip patrauklią investiciją nurodė 51 proc. apklaustųjų, tačiau jų dalis per metus sumažėjo beveik penktadaliu.

Kitos investavimo alternatyvos – vertybiniai popieriai, investiciniai fondai, auksas ir meno dirbiniai – gerokai mažiau populiarios, o jų dalis nesiekia 10 proc.

Per metus išryškėjo NT kainų kitimo lūkesčių skirtumai. Manančiųjų, kad NT kainos ateityje kils, šiemet buvo 39 proc. – 16 proc. punktų daugiau nei praėjusiais metais. Kartu gerokai padidėjo ir lūkesčiai dėl kainų kritimo – to tikisi 21 proc. respondentų, t. y. penkis kartus didesnė dalis nei pernai.

Tiek kainų augimo, tiek sumažėjimo lūkesčiai yra nuosaikūs – tikimasi 6–10 proc. metinio NT kainų pokyčio.

ELTA (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

4 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar keliaujantys kiemeliai prisidėjo prie Naujamiesčio humanizavimo?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist